(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Higienos institutas pradeda vykdyti tarptautinį Leonardo da Vinči projektą „CONFLICTMAN (2010-2012)“ ir siūlo Lietuvos mažoms įmonėms pasinaudoti galimybe savo darbo vietose įsidiegti gerąją Norvegijos konfliktų darbe valdymo patirtį, t.y. metodiką „Darbo vieta be smurto apraiškų“.

Projekto tikslas – įdiegti šią Norvegijos metodiką mažose Lietuvos įmonėse (iki 50 darbuotojų). Projekte, kurį koordinuoja Norvegijos Darbo Tyrimų Institutas (angl. The Work Research Institute – WRI, vadovas Steinar Widding), be Lietuvos taip pat dalyvauja Anglija, Prancūzija, Ispanija ir Vengrija.

„Konfliktai yra natūralus žmonių tarpusavio santykių reiškinys, tačiau darbo aplinkoje konfliktai didina riziką pasireikšti psichologiniam smurtui tarp darbuotojų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad smurtas darbe turi neigiamų pasekmių tiek smurtą patyrusio, tiek smurto liudininkais buvusių darbuotojų fizinei ir psichikos sveikatai“, – kalbėjo Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus Psichosocialinių tyrimų grupės vadovė dr. Birutė Pajarskienė.

Pasak dr. B. Pajarskienės, negatyvias smurto pasekmes patiria visa organizacija: mažėja darbuotojų produktyvumas ir lojalumas, didėja nedarbingumo dienų skaičius, intensyvėja darbuotojų kaita, blogėja organizacijos kaip darbdavio reputacija.

Higienos Institutas mažoms įmonėms ir organizacijoms siūlo pasinaudoti puikia galimybe nemokamai įdiegti Norvegijos smurto darbe valdymo gerąją patirtį bei tolimesnį konsultavimą.

„Metodika bus išversta į lietuvių kalbą, įmonėms padėsime suformuoti nuoseklią politiką smurto atžvilgiu, kuri įgalins valdyti konfliktus, mažinant jų eskalavimosi riziką. Šie pokyčiai įmonėje ar organizacijoje prisidės prie išlaidų dėl negatyvių smurto apraiškų pasekmių mažinimo bei įmonės ar organizacijos reputacijos kėlimo. Galbūt mažų įmonių vadovus dalyvauti projekte motyvuotų žinojimas, kad Tarptautinės Darbo Organizacijos (ILO) duomenimis, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje organizacijos dėl neigiamų smurto ir streso darbe pasekmių kasmet praranda 1 880 bilijonų svarų sterlingų. Ši suma apima nedarbingumo dėl ligos ir didelės darbuotojų kaitos sąlygotus nuostolius. Akivaizdu, jog suma būtų kur kas didesnė, jei prie jos būtų įmanoma pridėti objektyviai įvertintus įmonių ir organizacijų patiriamus nuostolius dėl krintančio darbuotojų produktyvumo, savo kaip darbdavio geros reputacijos rinkoje praradimo ir kt. “, – sakė šio projekto koordinatorė Lietuvoje dr. B. Pajarskienė.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: