Lietuvoje vieši pietų Švedijos švietimo įstaigų vadovų delegacija. Vakar svečiai aplankė Ugdymo plėtotės centrą, Nacionalinį egzaminų centrą, Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą Vilniuje.
Šiandien, rugsėjo 20 d., 5 asmenų delegaciją – Carsten Wulf, Lammhult mokyklos direktorius, 1-9 mokslo metai (moksleivių amžius 7-16 m.); Marianne Bram, Falkenberg mokyklos direktorė, 3-9 mokslo metai; Marie Ekström, Landsbro mokyklos direktorė, 4-9 mokslo metai; Linda Johansson, Södra mokyklos direktorė, 6-9 mokslo metai; Annica Gustavsson, Tävelsås, Vederslöv och Kalvsvik pradinės mokyklos direktorė, (1-5 m. amžiaus vaikai) Linda Holmer, Virda neįgalių vaikų mokyklos direktorė – priėmė miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.
Kaune svečiai lankysis Panemunės pradinėje mokykloje, Kauno pedagogų kvalifikacijos centre, darželyje „Aušrinė“, „Ąžuolo“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje ir Kauno vaikų abilitacijos centre.
„Esu jauniausias mero pavaduotojas. Dirbu dar neseniai. Švietimo sritis yra labai svarbi. Man tenka ją kuruoti. Tarptautinis bendradarbiavimas yra tikrai svarbus. Vieniems iš kitų yra ko pasimokyti. Kaune įgyvendinama daug tarptautinių projektų, bendradarbiavimas bus tęsiamas“, – sakė P. Mačiulis.
„Mus domina jūsų švietimo sistema. Domimės, kokią įtaką švietimo sistemai daro politikai, kaip mokymo kokybė priklauso nuo direktorių, kaip jūs kuriate savo švietimą nuo 1991 metų“, – sakė delegacijos vadovė.
„Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti visų vaikų kokybišką mokymąsi. Kaune yra 180 švietimo įstaigų. Tai vaikų daželiai, pradinės, pagrindinės arba progimnazijos ir gimnazijos. Aukštosios mokyklos ir profesinės pavaldžios ministerijai.
Toks mokyklų modelis pasitarnauja vaikų saugumui. Mažėja patyčių, geriau kontroliuoti bandančius rūkyti”, – sakė Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas.
Svečius mero pavaduotojas P. Mačiulis informavo, kad Lietuvos mokyklose rūkyti ir vartoti alkoholį griežtai draudžiama. Universitetuose yra rūkančių, tačiau alkoholio net ir turėti draudžiama.
Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja ugdymOui Ona Visockienė svečiams pristatė švietimo sistemos pagrindinius dalykus, naujoves.
Ji sakė, kad švietimo įstaiga pati gali įsivertinti savo veiklą, o po to planuoti darbą kitiems mokslo metams. Išorinį vertinimą atlieka išorės ekspertai. Jie vertina mokymą ir mokymąsi, mokyklos valdymą ir kultūrą, pagalbą mokiniui, bendravimą su kitomis institucijomis.
Labai svarbu ugdymo procesas, didelį dėmesį skiriame diferencijavimui, nes tai užtikrina kokybišką ugdymą. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos švietimo rezultatai geri, gal kažkiek stinga įgytų žinių analizavimo, savęs vertinimo, – kalbėjo O. Visockienė.
„Mūsų šalyje keliami aukšti reikalavimai mokytojams ir mokyklų vadovams. Pastaruoju metu įgyvendinsime naują vadovų skyrimo tvarką. Manome, kad ši sistema bus skaidresnė ir tobulesnė.
Mokyklos pačios gali priimti daugiau sprendimų. Mokykla turi galimybę tapti kūrybiškesne ir savarankiškesne. Laisvė – tai pirmiausia didelė atsakomybė. Mokyklos turi teisę pasirinkti mokymo planą ir metodus. Ši teisė yra 40 proc., o likusieji 60 proc. yra privalomi“, – kalbėjo Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A. Bagdonas.
Mero pavaduotojas P. Mačiulis informavo, kad mokyklų reorganizaciją į pradines, progimnazijas ir gimnazijas skaudžiai priima gyventojai, nes jie nori, kad vaikai mokytųsi kuo arčiau namų. Jis pažymėjo, kad iki 2015 m. mokyklų tinklas bus optimizuotas, nes mokinių skaičius dėl mažėjančio gimstamumo ir dėl emigracijos mažėja.
„Džiugu, kad šiais metais Kaune pirmokų į mokyklas atėjo visu šimtu daugiau negu praėjusias metais“, – sakė P. Mačiulis.
Svečiai klausė, ar dėl mažėjančio mokinių skaičiaus daug mokytojų neteko darbo. Skyrius vedėjas A. Bagdonas sakė, kad šiais metais 133 mokytojai išėjo į pensiją. Kaune pensinio amžiaus mokyklų vadovų yra daugiau negu Respublikos vidurkis, tačiau jie dirba gerai, todėl neskubama pakeisti.
Svečiai buvo informuoti, kad Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas specialių poreikių vaikams. Gabiems sudaromos galimybės tobulėti, o neįgaliesiems – integruotis į visuomenę. Kaune yra 5 specialios mokyklos, skirtos specialiųjų poreikių vaikams.
Susitikimo metu buvo kalbėta apie universitetines gimnazijas, apie mero susitikimus su universitetų rektoriais, katalikiškas mokyklas, tikybos ir etikos dėstymą. Svečiai domėjosi neformaliuoju ugdymu, klausė, ar tėvai už tai turi mokėti. Jiems buvo paaiškinta, kad mokyklose veikia chorai, šokių, sporto ir kiti būreliai, už šį ugdymą tėvai nemoka, o mokestį už būrelius, kurie veikia kitose institucijose, mokestį nustato miesto Taryba.
Mero pavaduotojas P. Mačiulis kalbėjo, kad politikai susitinka su mokyklų vadovais, su mokytojais ir su mokinių tėvais. Dažniausiai būna teminiai susitikimai. „Artimiausiu metu vyks susitikimai mikrorajonuose, kalbėsime apie mokyklų tinklo pertvarką“, – sakė P. Mačiulis.
