2010 vasario 19 d. buvo pristatytas Lietuvos vartotojų instituto ir LR vertybinių popierių komisijos inicijuotas nekomercinio pobūdžio leidinys vartotojams – „Finansinių paslaugų vadovas“. Šio leidinio tikslas – padėti vartotojams „susigaudyti“ finansinių paslaugų labirintuose. Taip pat šia, leidinio pristatymo proga, buvo organizuota konferencija „Vartotojų apsauga finansinių paslaugų srityje”.
„Viena iš problemų, nuolat kylančių vartotojams – informacijos asimetrija, kuomet jie, neturėdami pakankamai informacijos apie finansinę paslaugą, remiasi finansinių paslaugų teikėjo suteikiama informacija ir dažnai priima sprendimus, kurie jiems nėra palankūs, – sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė. – Viena iš svarbiausių priemonių, sprendžiant informacijos asimetrijos problemą, vartotojų finansinio raštingumo didinimas“.
„Finansinių paslaugų vadovo“ autoriai – atitinkamų sričių ekspertai – leidinyje pristato investavimo, paskolų, asmeninių finansų tvarkymo, draudimo paslaugų specifiką. Leidinio, kuris nemokamai prieinamas ir internete, autoriai tikisi, kad „Finansinių paslaugų vadovas“ padės vartotojams susigaudyti finansinėse paslaugose, sudarys galimybes įgyti finansinių žinių ir gebėjimų tinkamai pasirinkti paslaugas.
Sunkmetis verčia finansinių paslaugų vartotojus daugiau skųstis
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) 2009 m. gavo 144 skundus dėl finansinių paslaugų raštu, dėl kurių buvo pradėti tyrimai, kai tuo tarpu 2008 m. tokių skundų buvo 66, o 2007 m. – 33. Taip pat 2009 m. buvo gauti 547 vartotojų paklausimai ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu ir telefonu).
VVTAT teigimu, 2009 m. daugiausia skundų gauta dėl paskolų, t.y. vartojimo kredito (26 proc.) ir būsto paskolų (14 proc.). 2009 m. didžiausia vartotojų skundų dalis neteismine tvarka išnagrinėti priimant VVTAT nutarimą (59 proc.), trečdalis skundų (34 proc.) išnagrinėti pasiekiant taikų susitarimą. Daugiausiai taikiai išspręsti skundai vartojimo kredito srityje (46 proc.).
VVTAT nuomone, didėjant finansinių paslaugų pasiūlai, daugėja ir jomis besinaudojančiųjų, todėl auga ir skundų finansinių paslaugų srityje skaičius. Pastaraisiais metais prie to prisidėjo ir sunkmetis, kai pablogėjo dalies finansinių paslaugų vartotojų finansinė padėtis, todėl daugėja problemų, su kuriomis jie susiduria vykdydami įsipareigojimus finansinių paslaugų teikėjams.
Per ketverius metus draudimo ginčų ir skundų skaičius išaugo beveik 90 proc.
Draudimo priežiūros komisijos (DPK) duomenimis, per pastaruosius ketverius metus draudėjų, nepatenkintų dėl tam tikrų draudikų veiksmų, kreipimųsi skaičius išaugo 87 proc. – nuo 227 tokių kreipimųsi 2006 m. iki 424 – 2009 m.
DPK tokias tendencijas sieja su vis aktyvėjančiais vartotojais, atitinkama finansinio švietimo veikla, kurį laiką augusia draudimo rinka bei paskutiniais metais šalį bei pasaulį apėmusiu ekonominiu sunkmečiu, privertusiu abi draudimo sutarties šalis įdėmiau ir apdairiau pažvelgti į savo finansinius reikalus.
2009 m., kaip ir įprasta, daugiausiai ginčų kilo dėl transporto priemonių draudimo – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (kasko).
2009 m. daugiau nei pusė – 56 proc. – ginčų, buvo išspręsti pareiškėjo naudai. Beveik trečdalis – 27 proc. – ginčų baigėsi tarp draudėjo ir draudiko radus abiems pusėms priimtiną kompromisą.
Pasaulinė finansų rinkų griūtis pagausino ir investuotojų skundų
2009 m. Vertybinių popierių komisija (VPK) gavo 54 skundus dėl investicinių paslaugų teikimo. Tai 3,5 karto daugiau nei 2008 m., kai buvo gauta 15 skundų. Dažniausiai investuotojai skundėsi dėl informacijos apie siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką trūkumo, dėl rekomenduotų investuotojui netinkamų – itin rizikingų produktų, tokių kaip atpirkimo sandoriai (kai investuojama įkeičiant tam tikrą turtą), dėl investicijų portfelio valdymo.
Nors skundų skaičius išaugo, tačiau didžiosios jų dalies – 76 proc. – atveju pažeidimų tarpininkų veiksmuose nebuvo nustatyta; 6 skundų pagrindu buvo nustatyti tarpininkų veiklos trūkumai bei teisės aktų pažeidimai ir tarpininkams skirtos sankcijos, 1 skundo pagrindu buvo nustatytas pažeidimas, tačiau tarp šalių taip pat pasiektas tarpusavio susitarimas dėl nuostolių kompensacijos, 2 skundai persiųsti kitoms institucijoms, o 4 skundų nagrinėjimas tęsiamas.
„Neseniai nusiritusi finansų krizė atskleidė tam tikrus investicines paslaugas teikiančių įmonių veiklos ir vidinių procesų trūkumus. Vis dėl to nedidelis pagrįstų skundų skaičius, lyginant su gautų skundų skaičiumi, rodo, kad Lietuvos investuotojai ne visuomet teisingai supranta savo pačių vaidmenį ir atsakomybę investicinių paslaugų procese, – sako VPK narė Lina Lankė. – Nors finansų tarpininkas atsakingas už daugelį dalykų: investicinės paslaugos suteikimo klientui procesą, jo tinkamumą bei tai, kad klientui būtų pasiūlytos tik tinkamiausios finansinės priemonės, tačiau savo ruožtu, kiekvienas žmogus turi pareigą rūpintis savo turtu, todėl tik jis pats yra atsakingas už galutinį konkretaus investicinio sprendimo priėmimą“.
