(c) Justino Lekavičiaus archyvo nuotr.

Ne vienam žmogui atostogos ir kelionės asocijuojasi su įspūdingais vaizdais, poilsiu prie jūros, visišku atsipalaidavimu. Tačiau atsiranda ir tokių, kurie paaukoja paplūdimį, jūrą ir linksmybes vardan to, kad atrastų kažką tikro. Kažką sau. Du visureigiai. Septyni žmonės. Algimantas Stankevičius (33), Vytautė Stankevičienė (34), Ada Stankevičiūtė (8), Dalia Ramelytė (32), Justinas Lekavičius (23), Karolis Gustas (23) ir Artūras Smarlovkis (24) pasiryžo įveikti 16 tūkstančių kilometrų tam, kad galėtų parsivežti visą gyvenimą išliekančius potyrius. Likus vos porai dienų iki kelionės, mintimis apie ją pasidalinti sutiko vienas idėjos autorių ir vieno iš ekipažų vadas Algis Stankevičius bei kito ekipažo vadas Justinas Lekavičius.

Daug kam tokios kelionės mintis gali pasirodyti beprotiška. Kaip ji kilo?

Algimantas: Praeitais metais su žmona keliavome į Kazachstaną. Tiesiog pamatėme tuos kraštus, laukinę gamtą ir ramybę, vyraujančią stepėj. Grįžus kilo mintis, kad vienos tokios kelionės negana. Galima sakyti, kad mintis apie Mongoliją kilo mano žmonai. Šis kraštas mažiau paliestas civilizacijos. Nors šalies plotas gana didelis, apie 1,6 mln. kvadratinių kilometrų, gyventojų skaičius nesiekia net 3 milijonų. Idėjai – beveik metai. Supratome, kad reikia antro ekipažo, nes vienu ekipažu labai sudėtinga važiuoti. Turi tik vieną mašiną ir jei kas nors atsitinka tokiose vietovėse, kur nėra žmonių, nėra ir kaip susirasti pagalbos. Nesvarbu, kad turi palydovinį telefoną, ką jis gali padėti tokioje situacijoje… Paskambinti į Lietuvą? Atstumas iki jos, grubiai skaičiuojant, 6000-7000 kilometrų – niekas neatvažiuos tavęs ištraukt (šypteli). Tad teko ieškoti antro ekipažo… Susitikome su Justu, kuris papasakojo, kad universiteto baigimo proga nori pakeliauti po Europą. Pradėjome kalbėtis, kad kelionė po Europą yra..nuobodu. Čia visi miestai panašūs: vienas šiek tiek gražesnis, kitas truputį senesnis, bet iš esmės matai tą pačią architektūrą ir gyvenimą. Be to, kelionės po Europą yra pakankamai brangios, tad už tuos pinigus, kuriuos išleisi keliaudamas po Europą, gali keliauti giliau į Rusiją ar Mongoliją, kur kelionė tikrai bus žymiai įdomesnė. Taip mes juos ir perkalbėjome bei susiradome antrą ekipažą. Vėliau atsirado rėmėjų, firmų, kurios geranoriškai suteikė paramą, padovanojo įvairiausių daiktų, praversiančų kelionėje, iš automobilių techninės pusės daug padėjo Justo tėtis…

Justinas: Na, o aš tąkart kaip tik buvau su klasioku Karoliu. Su juo ir planavom kelionę po Europą. Prie mūsų buvo prisijungusi dar viena grupiokė, bet ji vėliau atkrito ir tik prieš savaitę netikėtai susiradome trečią ekipažo narį Artūrą.

Algimantas: O mes tuo tarpu prisikalbinome dar vieną merginą Dalią. Su ja pernai kartu skridome į Maroką. Ji irgi yra toks žmogus, kuris neturi kažkokių ypatingų pageidavimų. Tokioje kelionėje turi atsisakyti tokių patogumų kaip viešbutis, dušas, „teisingas“ tualetas ir panašiai. Tai tikrai nėra kelionė „all included“, kai viskas įskaičiuota ir suplanuota už tave. Čia visada gali būti kažkokių nenumatytų nesklandumų. Žmogus turi būti pasiruošęs miegoti kad ir ant šaligatvio, be jokių ypatingų sąlygų. Taigi – į misiją vyksta 6 suaugę žmonės ir mūsų dukra, kuri po praeitos kelionės, kai tėvų nematė mėnesį laiko, pasakė – tėveliai aš jūsų daugiau niekur neišleisiu, nebent vešitės kartu ir mane. Neliko kitos išeities (šypteli).

Kaip buvo planuojamas maršrutas?

Algimantas: Ne kiek aktualus tikslas, kiek pati kelionė. Maršrutą pradėjome planuoti taip, kad tikslu tapo tiesiog Mongolija. Kaip taškas. Iš pradžių net Ulan Batoro nebuvome įtraukę, bet vėliau pagalvojome, kad visgi į sostinę reiktų nuvažiuoti. Vienas iš numatytų maršrutų yra Sibiro pietuose su Kazachstanu, Kinija ir Mongolija besiribojantis Altajaus kalnynas. Ten, sako, atsiveria nepaprastas Mongolijos grožis, yra budistų šventyklų, kurias norime aplankyti. Na… aš noriu aplankyti (šypteli).

Justinas: Aš irgi!

Algimantas: O kitu maršrutu ketiname nusileist iki Gobio dykumos. Pasirinksime vieną iš šių dviejų variantų, tada, kai nuvažiuosime į pačią Mongoliją. Pasirinkimas priklausys nuo kelių veiksnių: automobilių techninės būklės, mūsų fizinių galimybių – kiek sugebėsim dar įveikti. Per Rusiją taip pat numatyti du maršrutai. Vietomis jie šiek tiek dubliuojasi, bet stengsimės nevažiuoti tuo pačiu keliu.

Ar turit kokį konkretų kelionės tikslą?

Algimantas: Na, vaikinų svajonė išsimaudyti Baikale išsipildys. (šypteli)

Justinas: Kaipgi galima praleisti tokią progą..?

Algimantas: Kiekvienas turime savo svajonę, dėl ko važiuojame. Kiekvienas savo tikslą. Dukra pasakė, kad jai svarbu keliauti. Nesvarbu, kur, svarbu keliauti. Justas su Vytaute ir Dalia nori padaryti foto sesiją Mongolijoje.

Justinas: Bandysime ją padaryti kiek įmanoma profesionalesnę. Turime audinių, vešimės makiažo reikmenis, darys šukuosenas, kiek sąlygos leis. Modelių bandysime ieškoti jau nuvykę į pačią Mongoliją. Foto sesijos esmė – nufotografuoti mongolę, papuoštą lietuviškais motyvais – taip tarsi sujungiant šias dvi šalis.

Algimantas: Mes bandėme ieškoti bendro tikslo… vizijos. Pagrindinės idėjos, kuri vežtų visus. Vis dėlto likome prie foto sesijos. Po šio darbo jie pradės bendrą profesionalią veiklą. Dar galvojome, kad reikėtų kelionės šūkio. Viena iš idėjų buvo susieti šią kelionę su šūkiu „Varom už Lietuvą“, bet tai labai supanašėjo su krepšiniu, tad šios minties atsisakėme.

O kas sunkiausia planuojant tokias keliones? Juk tai ne Vakarai, kur informacijos apstu..

Algimantas: Sunkiausia suplanuoti maršrutą. Rusijoje yra ženklai, kurių pagalba galima susigaudyt, išvažiuoti iš bet kur. Mongolijos žemėlapiai ir numatyti keliai taip pat yra, bet jeigu žemėlapyje yra kelias, tai dar nereiškia, kad atvažiavęs į vietą tą kelią tikrai rasi. Gali būti taip, kad jis numatytas žemėlapyje, bet iš tikrųjų jo nėra. Arba ten yra tik vėžės. Mongolijoje kelius tiesia tauta. Kas kur nori tas ten ir važiuoja. Pagrindinis klausimas ir yra, kaip atrasti tą teisingą kryptį.. Pagal žemėlapį mes nusistatome koordinates, vedam jas į GPS navigaciją, kurią naudosime tokią, kokia naudojama lėktuvuose. O kitas sudėtingumas yra mašinų paruošimas. Vis dėlto, visa kelionės sėkmė priklauso ne tik nuo visureigių techninės būklės, bet ir nuo keliautojų psichinės ir fizinės sveikatos bei paprasčiausios sėkmės.

Justinas: Pavyzdžiui, mūsų automobilis yra nupirktas Šalčininkų rajone. Jį parsivarėm tik su vienu stabdančiu ratu, visi ratai buvo kreivi, smarkiai mėtė po kelią – važiuoti buvo praktiškai neįmanoma. Tačiau bet kokiu atveju, ar pirksi geresnės būklės ir brangesnį automobilį, ar blogesnės būklės senesnį, jį vis tiek reikės visą perrinkti. Nuo-iki. Mes pakeitėme visą važiuoklę, traukes, netgi sėdynes… Žinoma, tepalų ir filtrų keitimas… Visą saloną išardėme, kad galėtume pasižiūrėti, kokia kėbulo būklė – teko virinti, taisyti skyles sparnuose. Pavažinėjus Lietuvoje 700 km išlindo greičių dėžės problema – pradėjo bėgti tepalas.

Algimantas: Justas automobilį nusipirko geresnės būklės nei prieš važiuodami į Kazachstaną tai padarėme mes. Mūsų grindys judėjo atskirai nuo mašinos, buvo visiškas chaosas. Pamačius mašina ir sužinojus, kad būtent su ja teks važiuoti, žmoną ištiko šokas. Tačiau visureigis kelionę atlaikė, tikiu, atlaikys ir šią.

Ar dėl neplanuotų gedimų nenukentėjo išvykimo planai?

Algimantas: Vienai dienai kelionė jau buvo atidėta. Nukėlimas vyksta po parą laiko. Turime išvažiuoti labai anksti ryte tam, kad kitą rytą būtume Maskvoje. Mūsų tikslas šiame mieste – gauti Mongolijos vizą. Lietuvoje Mongolijos atstovybės nėra – artimiausia tik Varšuvoje. Galvojome, gal ten važiuoti, bet šios minties atsisakėme, nes Maskva pakeliui. Vizas padarys per kelias valandas, o mes tuo tarpu pasivaikščiosime po miestą.

Turėtų būti nelengva daugiau nei mėnesį 24 valandas praleisti su tais pačiais žmonėmis..

Algimantas: Jau Maskvoje turėsime vieną nakvynę ir, manau, po 1000 km bus aptarimas visų santykių ir visko.

Justinas: Tarsi raudonų ir geltonų kortelių rodymas (šypteli).

Algimantas: Bus labai sudėtinga, nes kelias ilgas, visą laiką matai tuos pačius žmones, o kiekvienas su savo įpročiais – turės įvykti apsišlifavimas. Po pirmo tūkstančio kilometrų žmogus dar galės pasakyti: „Ne, aš nenoriu, pasiduodu ir išvažiuoju“. Maskvoje dar galėsime įsodint jį į traukinį ir jis išvažiuos atgal. Po Maskvos – viskas. Kelio atgal nebebus.

Automobiliai išgražinti tikrai įspūdingai. Kodėl tai darėte ir kieno tai sumanymas?

Algimantas: Apie mašinų dizainą idėja kilo jau pernai – į Kazachstaną vykome apklijuotu automobiliu. Mums patarė, kad toks išskirtinis dizainas padeda šiek tiek lengviau kirsti sienas, visi žiūri galvodami, gal čia televizija, gal dar kažkas. O kita priežastis – saugumas. Tokios mašinos nelabai vogs, nes dėl išpaišymo ją žymiai sudėtingiau paslėpti.

Kur žadate apsistoti?

Algimantas: Kaip bus, pamatysime vietoj. Manau, kad visą Rusiją pravažiuosime nakvodami mašinose. Nebent nuspręstume ieškoti kempingo. Šiaip ar taip – praktiškai visą laiką praleidi mašinoje, tik vakare atvažiuoji į vietą. O tuose kraštuose vis dėlto pavojinga. Yra kelių piratų, banditizmo… Saugiausia miegoti mokamose aikštelėse. Palapinei ten vietos nėra, tad žadame miegoti tiesiog mašinose.

Ar buvo tokių akimirkų, kai jau galvojote, kad vis dėlto nepavyks išvažiuoti?

Algimantas: Visada galima rasti priežastį, dėl ko nevažiuoti. Likus penkiom dienom iki kelionės, teko išimti mano automobilio kuro baką, nes nuo praeitos kelionės lašėjo kuras. O Justo automobilio greičių dėžės gedimas yra labai rimtas. Iš tikrųjų, būtų galima atsisakyti ir sakyti: „Ne ne, su tokia mašina mes nevažiuosim.“

Justinas: Bet kadangi dar yra laiko ir, svarbiausia, noro – išvažiuosim.

***

Preliminarus kelionės maršrutas: 2011 m. rugpjūčio 3 05:00 Kaunas – LATVIJA – RUSIJA (Moskva – Nizniy Novgorod – Kazan – Ufa – Chelyabinsk – Omsk – Novosibirsk – Krasnoyarsk – Irkutsk – Ulan Ude) – MONGOLIJA (Ulaanbaatar – Moron – Khovsgol Lake – Ulaangom – Tsambagarav Uul) – RUSIJA – LATVIJA – 2011 m. Rugsėjis LIETUVA.
KaunoZinios.lt redakcija informuos kauniečius ir visus portalo skaitytojus apie kelionės eigą, nuotykius, pateiks nuotraukas bei trumpai aprašys vietoves, kuriomis keliaus ekspedicijos dalyviai.

Ekspedicijos puslapis FaceBook portale – čia.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: