Nuostabiame gamtos prieglobstyje, Dainų slėnyje, sekmadienio popietę skambėjo dainos, muzika, sukosi šokėjų rateliai. Čia vyko pirmoji moksleivių dainų ir šokių šventė „Vaikystės taku”.
Šventėje dalyvavo įvairių žanrų kolektyvai: choristai, orkestrai, folkloro, tautinių šokių, šiuolaikinių šokių, sportinių šokių, gatvės šokių kolektyvai, gimnastai. Iš viso dainų ir šokių šventėje dalyvavo 144 kolektyvai – 3723 dalyviai.
Žiūrovus džiugino 74 chorų kolektyvai – 2198 choristai, 8 tautinių šokių kolektyvai – 560 dalyvių,
12 šiuolaikinių šokių kolektyvų – 318 dalyvių, 16 folkloro kolektyvų – 296 dalyviai, 6 orkestrai – 3 liaudies ir 3 pučiamųjų, 13 sportinių šokių kolektyvų, 40 gimnastų.
Į šventę atvyko, dalyvius, jų vadovus ir žiūrovus pasveikino miesto meras Rimantas Mikaitis, kuris į šventę atvažiavo žaisminga, maža, senovine mašinėle.
„Mieli moksleiviai, šventės dalyviai, džiaugiuosi, kad jūs dainuojate, prasmingai praleidžiate laisvalaikį, savo širdyse auginate dainą. Ačiū jums, kad šiandien mus džiuginsite savo dainomis ir šokiais”, – sakė meras R. Mikaitis. Po jo žodžių nuaidėjo plojimai ir šūksniai.
Šventėje dalyvavo mero pavaduotojas, kuruojantis švietimą, Povilas Mačiulis, Švietimo ir ugdymo, Kultūros skyrių specialistai.
Šventės sumanytojas Kauno valstybinio choro vadovas, profesorius Petras Bingelis atvažiavo motociklu. Ir jį šventės dalyviai sutiko ovacijomis.
Šventės pradžioje skambėjo mūsų šalies genialaus dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio harmonizuota daina, šitaip buvo pagerbtas M. K. Čiurlionis. Po to vaikai dainavo apie motiną, tėtį ir tėvynę. Pirmosios dainos skirtos tam, kas yra brangiausia.
Šventėje nebuvo užmirštas visų mylimas poetas, tautos sąžinė Justinas Marcinkevičius ir Lietuvos atgimimo dainius Vytautas Kernagis.
Ypač buvo malonu girdėti, kaip darniai ir su meile vaikai dainuoja visiems gerai žinomas, muzikos klasika tapusias, tarpukario laikais gyvenusių kompozitorių sukurtas dainas. Visa, kas genialu, išlieka amžinai.
Žiūrovus džiugino aukštas atlikėjų meniškumo lygis, režisūra – suprantama, tai kolektyvų vadovų darbų rezultatas. Šventės dainininkai ir šokėjai buvo gražiai pasipuošę, juk nieko nėra gražesnio už jauną žmogų, vilkintį tautinius drabužius.
Manau, kad visi žiūrovai už šią šventę dėkingi šventės sumanytojui profesoriui, dirigentui P. Bingeliui. Jeigu dainuoja vaikai, dainuos ir suaugusieji. Lietuva – dainų kraštas, tokia ji turi ir išlikti.
