Mokyklos struktūros tobulinimo 2006–2009 m. programa vertinama itin palankiai. Tai parodė „Mokyklų vidaus struktūros ir valdymo modelių projektų įgyvendinimo sėkmės vertinimas“, pristatytas Švietimo ir mokslo ministerijoje. Mokyklos struktūros tobulinimo programoje, kurią įgyvendina ministerija, dalyvauja 26 bendrojo lavinimo mokyklos iš Vilniaus miesto, Šiaulių miesto ir Kauno rajono. Mokyklos, padedamos konsultantų, sukūrė 6 vidaus struktūros ir valdymo modelius, prisitaikė prie savo specifikos ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. juos įgyvendina savo mokyklose.
Modelyje išskirti keturi mokyklos valdymo lygiai: direktorius, direktoriaus pavaduotojas, skyriaus vedėjas, poskyrio vedėjas. Be to, mokykloje, priklausomai nuo jos dydžio ir tipo, atsirado nauji padaliniai, buvo perskirstytos ir aiškiai apibrėžtos atsakomybės ir funkcijos. Funkcijų atskyrimas lėmė ir tokių padalinių, kaip Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyrius, Ugdymo aprūpinimo skyrius, Stebėsenos skyrius atsiradimą. Tobulinant mokyklos valdymą ir mažinant „popierizmą“, buvo sukurta elektroninė dokumentų tvarkymo sistema. Teigiamas šios programos rezultatas visoms Lietuvos mokykloms – remiantis programoje dalyvavusių mokyklų patirtimi, išbrauktas 51 buvęs privalomas dokumentas. Be to, mokykloms nupirkti 735 kompiuteriai, surengta daugiau nei 50 kvalifikacinių seminarų, parengti 55 konsultantai, kurie mokins kitas programoje nedalyvavusių mokyklų komandas, siekiančias tobulinti savo struktūrą bei valdymą.
Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo projekto įgyvendinimo sėkmės vertinimą norėdama sužinoti, kokie yra mokyklose įgyvendinamų modelių privalumai, trūkumai, tolesnio taikymo galimybės. Kompleksinį vertinimo tyrimą atliko prof. habil. dr. G. Merkio vadovaujama nepriklausomų tyrėjų komanda iš Kauno technologijos ir Šiaulių universitetų.
Tyrimo metu apklausti modelį įgyvendinančių mokyklų direktoriai, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, sukurtų struktūrinių padalinių vedėjai, švietimo pagalbos specialistai, vyresniųjų klasių mokiniai, mokyklos tarybos nariai.
„Visose mokyklose ir visose respondentų grupėse beveik pagal visus požymius modeliai vertinama palankiai. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklose, kurios įsitraukė į programą, tikrai įvyko pozityvių pokyčių“, – sako tyrimo grupės vadovas prof. habil. dr. Gediminas Merkys.
47,3 proc. apklaustųjų programos metu naujai suformuotą savo mokyklos, kaip organizacijos, struktūrinį valdymo modelį įvertino palankiai. 40,6 proc. – lyg ir palankiai. Nepalankiai – tik 5,4 proc.
Teigiamus pokyčius pastebėjo visos tirtos respondentų grupės. Kad, įsibėgėjus eksperimentui, mokykloje veikla pagerėjo, teigė 43,3 proc. apklaustųjų. Daugiau nei 30 proc. pažymėjo teiginį „lyg ir pagerėjo“, 6,1 – kad „labai pagerėjo“.
Tyrimu konstatuota, kad, mokyklos valdymas, administravimas tapo veiksmingesnis, teigiami personalo darbo krūvio, jo pasiskirstymo, normavimo pokyčiai, veiksmingesnė komunikacija, informacijos sklaida ir jos valdymas, padidėjo mokyklos atvirumas, daugėja demokratiškumo, stiprėja savivalda ir kt.
Tyrėjai siūlo toliau tęsti eksperimentą, įtraukti naujas mokyklas, joms perduoti programoje dalyvaujančių mokyklų bendruomenių įgytą patirtį. Mokyklų vadovai palankiai vertina įvykusius mokymus, todėl siūloma į mokymus įtraukti ir pavaduotojus, skyrių vedėjus, mokytojus. Svarbu informuoti, mokyti vadovus ir personalą, įtraukti juos į modelio įgyvendinimą mokykloje. Šitaip bus didinamas personalo informuotumas, įsitraukimas ir atsakomybė, nes būtent toks sprendimų priėmimo būdas yra modernus, demokratiškas, garantuojantis inicijuojamų projektų sėkmę.
