Sakau jums ir pakartoju: pasaulį reikia matyti, pasaulį reikia girdėti, pasaulį reikia bandyti suprasti. Kitaip pasaulis gali jums skaudžiai atkeršyti…
***
Vakar kažkas primygtinai mokė sakyti ne „Linksmų Velykų!“, o „Linksmų šventų Velykų!“, nė nesigilindamas į lingvistinius vingius, kad šventės visada šventos, net laisvamaniams. Tuo žodžiu „šventų“ kažkas norėjo „privatizuoti“ šventę, pakreipti ją legendos linkme, bet pasaulis vakar buvo margas kaip margutis: kažkas meldėsi Dievui, kažkas meldėsi savo mylimiems, kažkas tik valgė, o kažkas ir ėdė, kažkas tik linksminosi, o kažkas ir įsilinksmino… Bet vidurkis buvo geras, tiesa? Nepykime, būkime tolerantiški. Šventės gi!
***
Ir televizija stengėsi: gal viso mėnesio reklamos normą parodė… Bet šiap reklamos niekas neduos, reikia, kad laidą žmonės žiūrėtų. O kaip padaryti, kad žiūrėtų? Visos priemonės tinka! Pavyzdžiui, kūrėjai gali stengtis sudominti, kokią dar nesąmonę TV parodys, kokį dar skandalą sukels… Madingos laidos su vertinimo komisijomis, nes būtent jos savo plepėjimu ir neteisingu vertinimu gali sukelti šventą žiūrovo (žinovo!) pyktį, todėl jis ir kitą laidą žiūrės, telefonu balsuos norėdamas atkeršyti…
***
Nuo vaikystės mane mokė, kad negalima šaipytis iš neįgaliųjų. Bet dabar galima ir net reikia! Jei vienam karaliui ir jo tarnui vos ne pusmetį dirbs keliolika Seimo narių, tai šaipykimės iš visų neįgaliųjų valdyti valstybę! Bet kam šaipytis iš tų, kurie nesuvokia, ką daro? Vienas visai rimtu veidu ir griežtu balsu politinę dainą pateikė Eurovizijai, o vakar Mozė žengė iš Nemenčinės ir vos nepateko (gal dar pateks?) į šlovės finalą. Mozė gi!
Bet aš vis tiek kviečiu – nesišaipykime iš neįgaliųjų (gal ir aš jau toks?), nepardavinėkime negalios…
burgis.lt
