3 skirtingi žmonės, 3 skirtingi atlikėjai, 3 skirtingos šalys, 2 kalbos ir du skirtingi žemynai. Tačiau yra dalykų, kurie sujungia šiuos tris žmones į vieną. Riccardo Perotti, Alberto Caleris ir Alois C. Braun į vienį suburia muzika, kuria jie dalinasi susitikę vos keletą kartų per metus. Vienas tokių jų susitikimų įvyko tarptautiniame dainuojamosios poezijos festivalyje „TAI-AŠ“, kur savo kūryba jie dalijosi ir su Lietuvos žmonėmis. O štai spalio 26-ąją jie surengė autorinį vakarą ir Kaune, klube „Nautilus“.
– 3 visiškai skirtingi atlikėjai, 3 skirtingos šalys. Kaip ir kodėl susibūrėt draugėn?
Riccardo: Aš esu iš Ekvadoro, Alberto yra iš Argentinos, bet gyvena Ekvadore, o štai Alois, būdamas vokiečiu, labai daug keliauja po Pietų Ameriką. Vienoje iš jo kelionių mes ir susitikome. Tai įvyko 2000-aisiais. Nuo tada mes tiesiog palaikėme ryšį. Alberto ir aš kartu grojome viename projekte 2006-aisiais ir koncertavome Kito mieste (Kitas – Ekvadoro sostinė – red.), tuo tarpu Alois keliavo po Ekvadorą ir aš pasiūliau jam sugroti vieną dainą kartu. Jis sutiko, supažindinau jį su Alberto. Po to koncerto Alois kilo idėja, kad reikėtų nuvykti į Vokietiją ir kartu groti. Neatsisakėme – kodėl nepabandžius. Neįsivaizdavome, kaip mums seksis, nes esame visiškai skirtingi muzikantai, bet viskas pavyko. Ir po kelių koncertų nusprendėme neapleisti šio projekto. Vėliau aš persikėliau į Majamį ir viskas pasidarė dar sudėtingiau, nes mes gyvenome ne tik skirtingose šalyse, bet netgi skirtinguose žemynuose. Bet mes sugebame kartą ar du į metus susitikti ir padaryti koncertinį turą.
– Kiek ir kada jūs repetuojate, kai sutinkate vienas kitą taip retai?
Riccardo: Na, mes žinome vienas kito muziką, tad randame būdų bendrauti ir sujungti viską scenoje. Ir tai tiesiog kažkaip pavyksta. Žinoma, dieną ar dvi prieš koncertą mes susitinkame, susigrojame. Pirmasis turo koncertas būna nelengvas, neišvengiame keleto klaidų…
Alois: …bet vėliau mes jų nebekartojame (šypteli – red.).
– O kaip su kultūrų skirtumais? Pavyzdžiui, vokiečiai ir argentiniečiai yra gana skirtingo temperamento žmonės. Ar tai netrukdo?
Alois: Stengiamės su tuo susitvarkyti kuo profesionaliau. Žinoma, yra skirtumų, bet randame išeitį.
Riccardo: Mes tiesiog tapome draugais. Ir visai nesvarbu, kad Alois nekalba ispaniškai, o Alberto – angliškai ar vokiškai. Ir manau, esame pakankamai subrendę, kad sugebėtume neužsiplieksti, kai kažkas vyksta ne visai taip, kaip norėtume. Mes tiesiog sugebėjome išspręsti visus nesklandumus. Apskritai, esame tokie žmonės, kurie labai mėgsta keliauti, matėme daugybę įvairiausių kultūrų, tradicijų, tad sugebėjome tapti bičiuliais, o visus skirtumus perkelti į sceną kurti muzikai.
– Ar muzika yra jūsų pagrindinis užsiėmimas ar visgi labiau laisvalaikis?
Riccardo: Tai vis dėlto yra pagrindinis mūsų visų trijų darbas, netgi jei kada ir turime pasiieškoti kitos veiklos. Visi turime savo solo karjeras, kurios vystosi nepriklausomai nuo šio projekto. Kartais būna gerai, kartais viskas yra kiek sudėtingiau, bet vis dėlto pagrindinis mūsų užsiėmimas – muzika.
– Ar yra kitų atlikėjų, kurie padarė įtaką jūsų atliekamai muzikai?
Riccardo: Mūsų visų atliekama muzika yra labai skirtinga. Mano muzikai didžiausią įtaką darė ir daro Italijos muzikantai – mano tėvas buvo italas, taigi aš užaugau klausydamas daugybės šios šalies atlikėjų. Mano stilius yra daugiau pop, taip pat esu pianistas, tad manau, kad man didžiausią įtaką padarė Elton John. Galbūt ne kiek darė įtaką, bet tai tiesiog yra muzika, kuri labiausiai patinka.
Alois: Mano kūrybos pagrindas yra 70-ųjų muzikantai, kai kurie bliuzo bei roko atlikėjai, taip pat įvairūs bardai, tačiau tikrosios muzikos šaknys yra bliuzas ir rokas.
Riccardo: Alberto yra visiškai kitoks netgi negu mes su Alois. Jis maišo savo rašomą muziką su Ekvadoro juodaodžių muzika. Jis labai daug dirbo su jais, taigi ir jo kuriama muzika susimaišo su afrikietiškais ritmais.
– O ar jūsų klausoma muzika yra tokia pati, kokią ir atliekate?
Riccardo: Aš klausau daugybę įvairių stilių. Kai esi muzikantas, tu, žinoma, klausai muziką, nes Tau ji patinka, bet, kita vertus, tu klausai muziką, nes nori išgirsti kažkokių skirtumų. Todėl ir klausau labai skirtingą muziką. Yra begalė grupių, kurios labai patinka, pavyzdžiui „Maroon5“ yra visiškai nesusiję su tuo, ką aš groju, bet man labai patinka tai, ką jie daro. Taip pat klausau daug šiuolaikinės muzikos, bet nepamirštu ir klasikos, labai patinka liaudies muzika, mandolinos garsai, kuria groju ir pats. Tiesiog mėgstu muziką, kuri mane praturtina. Alois yra žmogus, kurį galima pavadinti „žmogumi, kuris klauso viso pasaulio“ (juokiasi).
Alois: Taip, namuose turiu apie 15 tūkstančių kompaktinių plokštelių ir įvairiausių įrašų. Ten yra visko – nuo ABBA iki Frank Zappa. Kai klausau muzikos, ji turi paliesti mano širdį, ji turi versti mane jaustis gerai, ir visai nesvarbu, ar tai Frank Zappa, ar lietuvių liaudies, ar bavariška muzika, ar tai „Metallica“, ar „ACDC“ – klausoma muzika keičiasi beveik kasdien.
Alberto: Aš labiausiai žaviuosi džiazu – lotynų Amerikos arba tiesiog… džiazu.
– Ir pabaigai, kaip jums patiko Lietuva? „TAI-AŠ“ festivalis? Jūsų sutikti muzikantai?
Riccardo: Aš labai laukiau šio festivalio, nes niekada nebuvau nuvykęs taip toli į rytus, tad labai smagu atvykti čia, pamatyti naują šalį, sutikti naujus žmones. Festivalis ir visa jo organizacija buvo tiesiog puiki. Sutikau daug žmonių iš kitų šalių, kurie mane išmokė daugybės dalykų. Ir tai yra nuostabu, atvykti į šią šalį ir sutikti tiek daug skirtingų žmonių, klausytis jų muzikos, kuri yra puiki. Buvo keletas koncertų, kurie pranoko visus lūkesčius. Pavyzdžiui, koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje su kameriniu orkestru… Nežinau, jie turėtų jį pakartoti – viskas buvo neįtikėtina. O apie atlikėjus.. man labai patiko John Gorka (atlikėjas iš JAV), jo muzika, dainų tekstai. Tai pat didelį įspūdį paliko Domantas Razauskas, su kuriuo tikiuosi palaikyti ryšius ir ateityje. Į koncertą šv. Kotrynos bažnyčioje ėjau vien tam, kad pamatyčiau jį grojantį ir buvau apstulbintas viso to, ką jis su savo grupe daro ant scenos. Taip pat įsiminė ZALA&Driukas. Mes tiesiog turėjome galimybę dalintis muzika, patirtimi ir nuostabia praleisti laiką.
Alois: Iš tikrųjų, yra labai malonu matyti atlikėjus iš įvairiausių pasaulio vietų, kuriuos jungia vienintelė grandis. Ir visai nesvarbu, kokią muziką jie kuria. Aš taip pat puikiai praleidau laiką Lietuvoje. Gaila, viena savaitė yra per mažai pamatyti daugiau pačią šalį, bet aš tikiuosi čia dar sugrįžti.
