Daugiau nei tris savaites Lietuvoje praleidęs „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas liko sužavėtas mūsų šalyje surengtu Europos čempionatu.
Angliškai, ispaniškai, itališkai, vokiškai ir prancūziškai laisvai kalbantis kanadietis jau daugiau nei dešimtmetį vadovauja Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Europos padaliniui.
„Šis čempionatas buvo surengtas fantastiškai ir neabejotinai padėjo mūsų organizacijai pakilti į kitą lygį“, – išskirtiniame interviu tinklalapiui „BasketNews.lt“ tvirtino Zanolinas.
Europos krepšiniui diriguojantis kanadietis niekaip negalėjo suprasti mūsų šalies žurnalistų jam užduodamų klausimų apie neigiamus čempionato Lietuvoje aspektus.
„Kad ir kiek žmonėms kartočiau, kad tokių nebuvo, jie vistiek man užduoda tą patį klausimą ir bando išgauti neigiamos informacijos. Suprantu, kad neigiamos antraštės spaudoje yra skaitomesnės ir labiau parduodamos nei teigiami dalykai, bet šiam čempionatui jokių priekaištų neturėjo nei NBA žmonės, nei žurnalistai iš užsienio. O lietuviai, užuot džiaugęsi švente, vistiek ieško negatyvo“, – stebėjosi Zanolinas.
– Kaip vertinate Lietuvoje surengtą Europos čempionatą? – tinklalapio „BasketNews.lt“ žurnalistas paklausė Zanolino.
– Nėra tiek daug gerų žodžių, kad galėčiau apibūdinti šių pirmenybių surengimo lygį. „FIBA Europe“ auga labai sparčiai, o mano svarbiausias tikslas pakelti šią organizaciją į kitą lygį. Galiu jus užtikrinti, kad lietuvių surengtas Europos čempionatas neabejotinai leido „FIBA Europe“ pasiekti kitą lygį.
Man sunku rasti geresnių teigiamų žodžių, norint apibūdinti bendradarbiavimą su „Eurobasket 2011“ organizaciniu komitetu, jūsų krepšinio federacija, Mindaugu Balčiūnu bei prezidentu Vladu Garastu. Noriu dar kartą nuoširdžiai padėkoti visiems padėjusiems surengti šį čempionatą. Užtekdavo vieną kartą paskambinti ir problema būdavo išspręsta. Pasižiūrėkite, kaip šiandien (pokalbis vyko šeštadienį, – Red.) buvo surengtas U18 visų žvaigždžių mačas.
Rungtynės buvo itin aukšto lygio, o jas stebėjo pilnutėlė arena žiūrovų. Tai organizatorių nuopelnas ir esu jiems labai dėkingas. Europos čempionatas Lietuvoje buvo nuostabus visomis prasmėmis.
– Ar jis galėjo būti surengtas dar geriau?
– Manau, kad ne. Šis čempionatas užkėlė dar vieną itin aukštą kartelę po dvejų metų pirmenybes rengsiančiai Slovėnijai. Lietuvos rinktinė iškrito ketvirtfinalyje, tačiau Lietuva dar kartą įrodė esanti krepšinio šalis. Netgi per kitus ketvirtfinalio mačus „Žalgirio“ arena buvo pilna.
Jūsų sirgaliai myli savo šalį, jie labai myli rinktinę, tačiau krepšinį jie myli labiau už viską. Netgi per rungtynes dėl 7-8 vietų arenoje buvo beveik 10 tūkst. žiūrovų, tačiau neabejoju, kad iki vakaro ji užsipildys.
– Negi nebuvo nė vieno neigiamo dalyko, rengiant tokį didžiulį renginį?
– Tikrai ne, negalvokite, kad taip kalbu iš mandagumo, nes šis čempionatas tikrai buvo nuostabus. Žinoma, kai kurie žaidėjai pirmenybių pradžioje socialiniuose tinklalapiuose skundėsi neva teisėjai neleidžia žaisti kietai ir pan. Tokie pasisakymai daro žalą „FIBA Europe“ organizacijai, todėl skyrėme jiems baudas.
– Lygiai taip pat, kaip NBA?
– Taip (šypsosi, – Red.). Sportininkas turi profesionaliai elgtis ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Esame išleidę visą taisyklių sąrašą, kurio nesilaikantiems skiriame baudas. Taigi, jeigu norite parašyti apie problemas, šios, jeigu tai galima pavadinti problemomis, buvo vienintelės čempionate. Organizacinė pirmenybių dalis buvo tokia gera, kad neigiamų dalykų negalėčiau rasti net norėdamas.
Esu labai pavargęs, apsirgau, tačiau esu labai laimingas – kartu su jūsų federacija surengėme geriausią visų laikų čempionatą. Pavyko pasiekti visus tikslus, kuriuos buvome išsikėlę prieš pirmenybes. Į Lietuvą buvo atvykę apie 70-80 žmonių iš NBA ir visi jie gerėjosi puikiu čempionatu nuostabioje arenoje. Ką daugiau galima pridurti?
– Dalis Lietuvos rinktinės sirgalių nebuvo patenkinti aukštomis bilietų kainomis ir ne visiškai užpildytomis arenomis grupės etape.
– Tai buvo tik čempionato pradžioje, tačiau vėliau arenos buvo pilnutėlės. Atvirai sakant pamatęs bilietų kainų projektą organizatoriams pasakiau, kad jos yra per žemos. Kodėl? Europos čempionatas Lietuvoje daugeliui krepšinio sirgalių yra bene vienintelė galimybė savo akimis išvysti geriausias Senojo žemyno rinktines, todėl jie bet kokiu atveju norės tapti renginio dalimi ir atvykti į arenas.
Elementarus pavyzdys – Eurolygos finalo ketvertai. Pastaruosiuose dvejuose turnyruose Berlyne ir Barselonoje vidutinė dienos bilieto kaina siekė 350 eurų. Ir tai vidutinė kaina!
Bilietai prie pat aikštės Berlyne buvo parduoti už 5 tūkst. eurų. Tai didžiulė suma, bet ir renginys – neeilinis, o sirgaliai nori būti kuo arčiau savo dievukų. Europos čempionatuose Lenkijoje ir Ispanijoje bilietai kainavo brangiau, o kainos į finalo rungtynes Ispanijoje siekė net 1000 eurų. Taigi išvydęs kainas Lietuvoje primygtinai siūliau jas didinti, tačiau organizatoriai nesutiko ir sakė, kad Lietuvos sirgaliams jos ir taip yra pakankamai aukštos.
– Sakote, kad Lietuva surengė geriausią visų laikų čempionatą, tačiau apetitas kyla bevalgant. Koks galėtų būti naujas iššūkis mūsų šaliai? Pasaulio pirmenybės?
– Galbūt (juokiasi, – Red.). Tačiau turite suprasti, kad norint gerai surengti tokį čempionatą reikia ruoštis ne vienerius metus. Lietuvoje kitą vasarą tikrai vyks Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas. Tai oficialiai dar nepatvirtinta, tačiau susitarimą su jūsų federacija jau pasiekėme.
– Ar sprendimas padidinti Europos čempionato dalyvių skaičių iki 24 komandų pasiteisino?
– Visiškai. Tai buvo nuostabus sprendimas. Visos rungtynės buvo labai atkaklios, o jų baigtis paaiškėdavo tik paskutinėmis minutėmis. Pasižiūrėkite į Makedoniją. Tai vos du milijonus gyventojų turinti šalis, netgi mažesnė už Lietuvą. Ji neturi didelių krepšinio tradicijų, tačiau sunkiai dirbo ir pasiekė nuostabų rezultatą.
– Vadinasi ateityje Europos čempionatuose dalyvaus 24 komandos?
– Tikrai taip. Nematau jokių priežasčių žengti atgal. Šis čempionatas buvo pirmas, kuriame kovėsi 24 komandos, o pirmenybės praėjo labai sėkmingai. Ar kas nors galėjo Suomiją pavadinti krepšinio valstybe? Tačiau ji pateko į stipriausiųjų dvyliktuką. Labai daug šalių, kurios turi dideles krepšinio tradicijas – Italija, Turkija, Kroatija, Vokietija – išvyko namo nepasiekusios net ketvirtfinalio.
Nesakau, kad tai prastos komandos. Tiesiog šįkart jos nepasirodė taip, kaip šiam čempionatui pasirengė Suomija, Makedonija ar kitos šalys. Ar jums reikia kitų argumentų (juokiasi, – Red.)? Tai fantastiška.
– Prieš kelias dienas kalbėjausi su Arvydu Saboniu. Jis tvirtino, kad Europos čempionate krepšinio lygis yra aukštesnis nei olimpinėse žaidynėse ar pasaulio pirmenybėse. Ar sutinkate?
– Turiu sutikti. Jūsų minėtų čempionatų lygį šiek tiek išbalansuoja kitų žemynų komandos. Jos dar tikrai nėra pasiekusios Europos lygio, kur kiekviena komanda gali nugalėti kiekvieną. Per kiekvienas rungtynes privalai būti maksimaliai susikaupęs, nes pralaimėsi. Turkijos rinktinė prieš metus iškovojo sidabro medalius pasaulio čempionate, o šiemet ji buvo priversta išvykti namo net nepasiekusi ketvirtfinalio. Tony Parkeris taip pat tvirtino, kad laimėti Europos čempionatą yra sunkiau nei olimpines žaidynes.
– Olimpinėse žaidynėse dalyvauja tik 12 komandų. Ar FIBA yra siūliusi šį skaičių padidinti?
– Žinau, kad toks siūlymas buvo pateiktas, tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) jį atmetė. Tikslių priežasčių nežinau, tačiau kalbama apie išaugusį sportininkų skaičių ir pailgėjusį turnyrą. Nemanau, kad tai logiški argumentai, nes pridėjus po keturias komandas vyrų ir moterų turnyre sportininkų skaičius olimpiadoje išaugtų šimtu. Tokiems argumentams nepritariu, nes krepšinio turnyras olimpinėse žaidynėse yra antras pagal populiarumą po lengvosios atletikos varžybų, tačiau tai TOK prerogatyva.
– Po dvejų metų Europos čempionatas bus surengtas Slovėnijoje, o 2015 metų kandidatūrai yra pateiktas jungtinis keturių šalių projektas. Kuo jis pranašesnis už vienos šalies teikiamą pasiūlymą?
– Paraišką rengti 2015 metų Europos čempionatą neseniai pateikė Ukraina. Antrąjį projektą drauge parengė keturios šalys – Prancūzija, Vokietija, Italija ir Kroatija. Grupių varžybos vyktų visose šalyse, o finalinis etapas – vietoje jų. Pastarasis pasiūlymas nėra eksperimentinis. Šią galimybę itin atidžiai analizavome ilgą laiką ir manome, kad ateityje čempionatai vis dažniau bus rengiami būtent taip.
Tai yra itin naudingas sprendimas komercine prasme, nes šios keturios šalys turi apie 200 milijonų gyventojų arba potencialių vartotojų. Ukrainoje gyvena apie 50 mln. gyventojų – irgi didžiulė rinka. Abu pasiūlymai yra labai patrauklūs. Mūsų valdybos nariai turės nuspręsti, kuris projektas yra geresnis.
