Valstybės valdomos įmonės nepaisant “Snoro” ir Ūkio bankų bankrotų ir toliau nepakankamai dėmesio skiria finansinės rizikos valdymui, teigia šių įmonių auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Finansų ministerijos iniciatyva 2012 metais buvo parengtos Rekomendacinės finansinės rizikos valdymo gairės valstybės valdomoms įmonėms, kurios paskatino įmones reglamentuoti finansinės rizikos valdymą – daugiau nei pusė finansinės rizikos valdymą reglamentuojančius dokumentus turinčių valstybės valdomų bendrovių juos patvirtino paskelbus gaires.
“Nepaisant to, finansinė rizika valstybės valdomose įmonėse valdoma nepakankamai – skiriama per mažai dėmesio finansinės rizikos valdymo politikai suformuoti ir jai įgyvendinti”, – pranešime spaudai sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Atlikus auditą paaiškėjo, kad vienuolika iš 29 vertintų įmonių, kurios priklauso vidaus reikalų, žemės ūkio, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, finansų ir kultūros ministrų valdymo sritims, neturi finansinės rizikos valdymą reglamentuojančio įmonės dokumento. Dvi vidaus reikalų ir švietimo ir mokslo ministrų valdymo srities įmonės nepatvirtino minėto dokumento net ir po “Snoro” banko bankroto, kai prarado beveik 17 mln. litų.
Pusė vertintų įmonių nepaskyrė asmenų ar padalinių, kurie būtų atsakingi už pasiūlymų investuoti rengimą, teikimą ir sprendimų priėmimą, nenumatyta atskaitomybė įmonių valdymo organams už investavimą. Devynios įmonės beveik nediversifikuoja finansinių išteklių ir 80-100 proc. visų lėšų laiko vieno komercinio banko sąskaitose.
Vienas pagrindinių rodiklių, kurį įmonės vertina priimdamos investavimo sprendimus, yra komercinio banko ar emitento ilgalaikio skolinimosi kredito reitingas. Tačiau, anot Valstybės kontrolės, įmonėms sudėtinga laiku įvertinti bankų būklės pokyčius ir komercinių bankų patikimumą, nes ne visi banko kredito rizikos rodikliai yra skelbiami viešai, ne visi bankai nurodo kredito reitingą ir jo patvirtinimo datą.
