Visą praėjusią savaitę prie Kauno miesto savivaldybės plevėsavusi Europos paveldo dienų (EPD) vėliava kvietė kauniečius iš naujo atrasti ir giliau pažinti kultūros paveldo objektus savo mieste ir šalyje.
Pasibaigus EPD dėkojame UAB „Mūsų odisėja” už bendradarbiavimą, gidams ir paveldo objektų valdytojams, sudariusiems sąlygas visuomenei pažinti ir lankyti nekilnojamąsias kultūros vertybes. Žadindami istorinę-kultūrinę savimonę ir atstatydami gyvą, suinteresuotą ryšį su šimtmečiais mūsų mieste gyvenusių ir kūrusių žmonių įvairialypės veiklos kultūriniu palikimu, siekėme vykdyti pagrindinį Europos paveldo dienų tikslą.
Šių metų EPD tema „Šeima ir kultūros paveldas” pristatė kultūros paveldo objektus, susijusius su kilmingų Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos (LDK) ir garbingų tarpukario Lietuvos šeimų gyvenimu. Apgailestaujame, kad autobusas nepajėgė sutalpinti visų, norinčių aplankyti LDK didikų Pacų funduotus objektus Pažaislyje ir Jiezne. Pažintį su šia kilminga gimine pradėjome M.K. Čiurlionio dailės muziejuje, kur saugomi dailininko Danieliaus Schultzo tapyti LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės Pacienės portretai. Dėkojame muziejui, suteikusiam galimybę tai padaryti ekskursantams patogiu metu. Šių didikų palaikams nusilenkėme Pažaislio vienuolyno bažnyčios kriptoje. Apie Pacų giminės pėdsakus Jiezne kauniečiams pasakojo vietinis kraštotyrininkas, liaudies meistras Vytautas Gusas, o Pacų funduotoje bažnyčioje Kauno ekskursantus svetingai priėmė jos klebonas kun. Rolandas Bičkauskas.
Gruodžio mėnesį sukaksiančios mūsų kalbos Tėvo Jono Jablonskio 150-osios gimimo metinės buvo puiki proga ne tik atidengti atminimo lentą, bet ir pristatyti Jablonskių šeimos kultūrinį palikimą Kaune. Esame dėkingi Maironio lietuvių literatūros muziejui, kad iš savo fondų išrideno J. Jablonskio krėslą su ratukais. Ši kilnojama vertybė trumpam buvo sugrįžusi prie pastato Vilniaus g. 29, kuriame kalbininkas kurį laiką gyveno. Pastatą Kęstučio g. 66 a., kur J. Jablonskis praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus, dauguma EPD dalyvių aplankė pirmą kartą. Šio namo antrame aukšte įsikūrusią Savivaldybės įmonę „Kauno planas” pristatė direktorius Gediminas Šinkūnas. Dėkojame J. Jablonskio anūkei Jonei Garmuvienei ir kitiems giminaičiams, pakvietusiems pasivaikščioti po kalbininkės dukters Julijos Jablonskytės-Petkevičienės sodybą. Tylos minute ir gėlėmis J. Jablonskio kapą pagerbėme Petrašiūnų kapinėse, aplankėme ir kitų jo šeimos narių kapus.
Dar vienos garbingos tarpukario šeimos kultūrinį palikimą pristatė Jono ir Petro Vileišių katalikiškos vidurinės mokyklos bendruomenė, parengusi edukacinį projektą „Vileišių giminės atminimo ženklai Kaune”. Renginys prasidėjo kultūros paveldo objekte – Petro Vileišio aukštėje, o joje įsikūrusios Nacionalinės futbolo akademijos direktorius Raimondas Statkevičius pakvietė moksleivius susipažinti su Akademijoje besimokančių jaunųjų futbolininkų gyvenimo ir treniruočių sąlygomis.
Kultūrinis ir pažintinis turizmas yra vienas iš kultūros paveldo viešojo naudojimo būdų. Tačiau privačios nuosavybės teise valdomų kultūros paveldo statinių interjerų apžiūrai reikalingas valdytojo sutikimas. Apgailestaujame, kad tokio sutikimo nedavė UAB „Remil”, įsikūrusi valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusą turinčiame pastate K. Donelaičio g. 38, kuriame tarpukariu gyveno J. Jablonskio žentas architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir duktė Ona Jablonskytė-Landsbergienė. Tikimės, kad ir šis paveldo objektas, nepaisant jo komercinės paskirties, taps prieinamas visuomenei per kitų metų Europos paveldo dienų renginius.
