Su „Nuodėminga aistra“ ir žarnas vartančia įtampa į didžiojo kino pasaulį sugrįžta Brian‘as De Palma.
Tiesa, šį kartą be jau įprastos Brian‘ui De Palma‘i įtampos ekranuose išvystame ir daug prakąstų obuolių…
„Apple“ invazija
Visuose šių dienų filmuose įprasta matyti gausybę reklamos. Toks tas kino industrijos pasaulis. Tačiau kai pirmas filmo kadras yra stambus „Apple“ prekinio ženklo vaizdas ir jis tęsiasi tiek, kad kino salė atsidūsta porą kartų, dar nespėjus pamatyti nei pirmos minutės filmo susikuria nemaloni atmosfera. Filmui įsibėgėjant ir prakąstam obuoliukui šmėkščiojant tik laikas nuo laiko, pirmasis reklamos antausis nebejaučiamas taip skausmingai, tačiau nuo šiol išvydusi patraukliosios Rachel McAdams veidą instinktyviai dairysiuosi ir apgraužto obuolio.
Įtampos meistras grįžta
Brian‘as De Palmą jau ne kartą pademonstravo, kad sukurti įtampa geba tobulai ir atrodo, kad nieko jam įrodinėti jau nebereikia. Tačiau panašu, kad šį kartą jis metė iššūkį pats sau. Jeigu filme „Žmogus su randu“ įtampa auga palaipsniui, o žiūrovui leidžiama laikas nuo laiko atsikvėpti, tai paskutiniame Brian‘o De Palmos filme atsikvėpimams nepalikta nei akimirkos. Įtampa jaučiama jau nuo pirmų filmo kadrų.
Nieko asmeniško, čia tik biznis
Įtampa šiame filme pagrindinė stichija. Ši nesuvaldoma stichija įsisiautėja tarp dviejų šiuolaikinių moterų – Kristinos (aktorė – Rachel McAdams) ir Izabelės (aktorė – N. Rapace). Moterys filmo pradžioje vaizduojamos tarytum draugės, puikiai sutariančios kolegės, tačiau tuo pat metu, dėka taip mėgiamų Brian‘o De Palmos stambių planų, ilgų pauzių, aštrių žvilgsnių apima nuojauta, kad ne viskas taip gerai, kaip atrodo. Nuojauta netrukus pasitvirtina. Kristina pasisavina Izabelės reklamos idėją ir pateikia ją kaip savo. Pamačiusi sumišusį Izabelės veidą ji pasako, kad: „..čia tik biznis“.
Kliedintys troškimai
Filme puikiai perteikiama šių dienų realybė – nenumaldomas prabangos siekimas ir visiška vienatvė. Noras turėti viską ir tuo pat metu visiškas nenutuokimas, ko būtent nori. Melas persipynęs su iškreipta meile, aistringas keršto siekimas, garsiai skambanti vidinė tuštuma ir plačiai interpretacijai paliktas epilogas – tai „Nuodėmingos aistros“ sudedamosios dalys, kurias nuolat lydi pabaigos neturinti įtampa. Ši įtampa pabaigos tikrai neturi, nes net pasibaigus filmui ji vis dar tvyro ore ir spengia galvoje. Jeigu filme „Juodoji Orchidėja“ Brian‘as De Palma nuolat rusenančią įtampą pabaigoje meistriška užgesina, tai „Nuodėmingoje aistroje“ jis palieka ją nuodėmingai liepsnoti.
Reziume
„Nuodėmingą aistrą“ privalote pamatyti, jei pasiilgote tikro kino, kuris prikausto nuo pirmų minučių ir nepaleidžia iki pat pabaigos. Jei jums artimi kūriniai, kurie verčia galvoti ir pergalvoti, o tada dar kartą apmąstyti – tada šis filmas jums. Tačiau, jei jūsų tikslas išvalyti galvą po sunkių dienos darbų ir atsipalaiduoti drauge su šeima ar draugais, „Nuodėminga aistra“ jums to pasiūlyti negali.
