Kovo 31 d. Kaimo reikalų komitetas posėdyje pritarė Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIP-1787. Šio projekto tikslas – panaikinti Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatyme nustatytas apskričių viršininkų atliekamas funkcijas.
Komitetas pritarė Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIP-1758) ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti šį įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktas pastabas bei į pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Šis projektas parengtas siekiant visiškai įgyvendinti ES Tarybos direktyvas dėl laukinių paukščių apsaugos, natūralių buveinių, laukinės faunos ir floros apsaugos bei dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose.
Komitetas svarstė Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIP-1321 ir nusprendė atmesti pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Šiuo įstatymo projektu buvo siūloma: sugriežtinti reikalavimus užsienio subjektams, pereinamojo laikotarpio metu turintiems teisę įsigyti žemės ūkio ir/ar miškų ūkio paskirties žemę Lietuvoje, jiems nustatant ne trejų (kaip numatyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje), bet penkerių metų laikotarpį, per kurį jie turi Lietuvoje nuolat gyventi ir verstis žemės ūkio veikla; pratęsti pereinamąjį laikotarpį, per kurį apribojama užsienio subjektų teisė įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemę.
Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatyta, kad „septynerius metus nuo įstojimo dienos Lietuva gali toliau taikyti šio Akto pasirašymo metu galiojančiuose jos teisės aktuose nustatytas taisykles, reglamentuojančias valstybių narių piliečių ir bendrovių, įkurtų pagal kitos valstybės narės įstatymus, kurios nėra įsteigtos, neįregistruotos ir neturi vietinio filialo ar atstovybės Lietuvoje, žemės ūkio paskirties žemės ir miškų įsigijimą. Valstybės narės piliečiui įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, bet kuriuo atveju negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei tos, kurios buvo Stojimo sutarties pasirašymo dieną, arba griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies nacionaliniam subjektui.
Kitų valstybių narių piliečiams, kurie nori įsisteigti kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir apsigyventi Lietuvoje bei kurie legaliai gyvena ir užsiima žemės ūkio veikla Lietuvoje bent trejus metus be pertraukos, netaikomos pirmesnės dalies nuostatos ar kitokia tvarka nei ta, kuri taikoma Lietuvos piliečiams. […]
Jei yra pakankamai pagrindo manyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsiras didelių trikdymų ar kils didelių trikdymų grėsmė Lietuvos žemės ūkio paskirties rinkai, Lietuvos prašymu Komisija sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip trejiems metams“.
Kadangi Seimas 2009 m. lapkričio 26 d. priėmė rezoliuciją „Dėl žemės ūkio ir miškų paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo”, kuria pasiūlė Vyriausybei argumentuotai derėtis su Europos Komisija ir įrodyti pereinamojo laikotarpio draudžiant įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę užsienio subjektams pratęsimo iki 2013 metų būtinybę, Kaimo reikalų komitetas posėdyje taip pat nusprendė paprašyti informacijos, kaip vykdomas šis Seimo pavedimas.
Kaimo reikalų komitetas svarstė Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIP-1837 parengiamuosius darbus ir nusprendė dėl šio įstatymo projekto prašyti išvados Vyriausybės, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto bei Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos išvadų. Pasiūlymų komitetas lauks iki 2010 m. gegužės mėn. 11 d. Šiuo įstatymo projektu siūloma uždrausti verslinę žvejybą Lietuvos vidaus vandenyse, išskyrus Kuršių, Kauno marias, Nemuno žemupį žemiau Jūros žiočių, Vištyčio ežerą, žuvininkystės tvenkinius. Priėmus įstatymo projektą galimos neigiamos pasekmės, nes daliai asmenų gali tekti keisti verslo sritį, valstybei gali atsirasti pareiga atlyginti (kompensuoti) ūkio subjektams ir kitiems asmenims praradimus, jų patirtus dėl teisinio reguliavimo pakeitimo.
Kaimo reikalų komitetas išklausė Žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją apie teikiamą paramą bei mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymą. Šiuo metu paramos dydis ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse yra: mažo nepalankumo vietovėms – 195 Lt/ha, didelio nepalankumo vietovėms – 260 Lt/ha.
Iš Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos lėšų šiai priemonei skirta 991 mln. Lt, jau išmokėta 552 mln. Lt ir 2010 – 2013 metams liko 339 mln. Lt. Jeigu išmokos bus mokamos tokio pačio dydžio kaip iki šiol, tai lėšų užtektų tik 2010 metams. Jau priimtas sprendimas nemokėti išmokų už mažiau palankias ūkininkauti vietoves tiems pareiškėjams, kurie deklaruoja pievas, bet nelaiko gyvulių. Taip pat pažymėta, kad Žemės ūkio ministerija toliau ieškos papildomų lėšų šiai priemonei įgyvendinti. Komitetui pristatyta situacija dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo nuo 2014 metų. Europos Komisija siūlo tokias vietoves identifikuoti pagal 8 biofizinius (gamtinius) kriterijus ir šiuos kriterijus atitinkanti plotas turi sudaryti ne mažiau nei 66 proc. žemės ūkio naudmenų ploto. Lietuva pasirinko 4 kriterijus – tai dirvožemio sudėtis, drenažas, žema temperatūra ir šlaito nuolydis. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės bus išskiriamos seniūnijų lygiu. Lietuva derasi, kad vietovės būtų išskiriamos kadastrinių vietovių lygiu, kadastrinė vietovė būtų tinkama gauti paramą jei 50 proc. žemės ūkio naudmenų turi gamtinių trūkumų. Balandžio mėnesį numatomi dvišaliai Europos Komisijos ir šalių narių susitikimai, o gegužės mėnesį Europos Komisija planuoja pateikti visų šalių narių duomenis. Reglamento projektą numatoma pateikti kitų metų pradžioje.
