(c) kaunas.lt archyvo nuotr.

Rugpjūčio 23 dieną Vytauto didžiojo karo muziejaus sodelyje kauniečiai paminėjo Molotovo ir Ribentropo pakto pasirašymo dieną. Pasirašius šį „dokumentą” buvo pasidalyta Europa, okupuotos Baltijos valstybės. Prasidėjo trėmimai, persekiojimai ir, žinoma, partizaninis judėjimas, kova už laisvę. Per 50 metų Lietuva neteko daugiau kaip milijono gyventojų. Apie tai primena tremtinių kapų kauburėliai Rusijos platybėse.

Liūdnos sukakties minėjime dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, administracijos direktorius Vygantas Gudėnas, jo pavaduotojas Zenonas Abramavičius, kiti administracijos darbuotojai, LR Seimo narys Arimantas Dumčius, miesto tarybos nariai Loreta Kudarienė, Gediminas Budnikas, Raimundas Kaminskas ir kt.

„Gerbiami politiniai kaliniai, tremtiniai, ši diena liūdna mūsų gyvenime, minime ją todėl, kad nepasikartotų tokie įvykiai. Išgyvenome okupacijos metus, vis primindami pasauliui apie okupaciją, išėjome į Baltijos kelią. 1990 m. atkūrėme šalies nepriklausomybę. Dabar turime budėti, kad jos niekada neprarastume. Būkime vieningi, šiandien, kaip tada Baltijos kelyje, vėl susikabinkime rankomis”, – kvietė meras A. Kupčinskas.

Susirinkusieji tuoj pat susikabino rankomis ir visai netyčia gyva grandinė buvo tokia kaip šalies žemėlapio kontūrai.

Į susirinkusius kreipėsi LR Seimo narys A. Dumčius. Jis priminė, kad situacija Lietuvoje sudėtinga. Ekonominė priklausomybė nuo Rusijos, pastangos atkurti laisvą judėjimą per Rusijos sieną į Europos Sąjungos valstybes, kiti dalykai – „visa tai skatina priminti ir neužmiršti, kas vyko prieš 71 metus, rinkimų metu balsuoti už tuos, kurie patikimi ir niekada neišduos valstybės”, – sakė A. Dumčius.

LPKTS pirmininkas Juozas Savickas taip pat priminė skaudžias Lietuvos istorijos datas ir įvykius. Jis akcentavo, kad politiniai kaliniai ir tremtiniai yra Lietuvos valstybės pamatas, todėl turi būti palaikomi valstybės.

Minėjimo metu tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, Prie Nežinomojo kario kapo ir Laisvės paminklo gėlių padėjo miesto vadovai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, Lietuvos karinių oro pajėgų ir visuomenės atstovai.

Skambėjo lyriškos klarneto melodijos, kurias atliko „Ainių” ansamblio muzikantas Remigijus Marma, visiems gerai žinomos Sąjūdžio laikų dainos – „Palaimink, Dieve, mus Lietuvos vaikus” ir kt.

Renginio vedėjas Vilius Kaminskas perskaitė pluoštą labai jaudinančių prisiminimų apie Baltijos kelią. Juos rašė dabar jau subrendęs jaunuolis, kuris tada buvo vaikas ir su tėvais dalyvavo istoriniame renginyje.

Danutė Marcinkevičienė

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: