Rugsėjo 13-ą dieną, Lietuvos miestuose siaučiant krepšinio šventei, Kaune, fotografijos galerijoje atidaryta Romualdo Rakausko ir Romualdo Požerskio fotografijų paroda – „Legendiniai Žalgirio vyrai“. Net ir aršiausius oranžinės euforijos šalininkus tokia paroda turėjo šviesiai ir ypatingai nuteikti.
Apie pačias fotografijas būtų nejauku ką ir berašyti, o apie jų poveikį, sukeliamas emocijas norisi šį bei tą tarstelti. Vaikštant nuo vienos prie kitos fotografijos, sminga į akis datos – daugiausia devintojo dešimtmečio metai. Tuometis dešimtmetis iš tiesų buvęs reikšmingas Lietuvai kone visais gyvenimo aspektais – istoriniu, politiniu, socialiniu, kultūriniu. Išsilaisvinimo nuojautos blaškėsi, maišėsi ir kunkuliavo visose sferose. Krepšinis buvo viena jų. Per reikšmingas Lietuvai „Žalgirio“ pergales prieš Maskvos CSKA reiškėsi mūsų tapatumas ir pradėjo drąsiai skambėti žodis LIETUVA. Juk vien 1984–1985 m. sezono metu „Žalgiris“ laimėjo visus 5 susitikimus prieš Maskvos „CSKA“ tuometiniame TSRS krepšinio čempionate. Eksponuojamuose darbuose ryškiai atsiskleidžia ne tik komandos ir jos sirgalių, bet ir likusios tautos, likusios „už aikštelės“, pakylėtumas. Gaila, žinoma, kad dabar krepšinio rungtynės, kuriose žaidžia Lietuva, tampa kone vienintele, nuoširdžia proga išsireikšti patriotizmui. Apima jausmas, kad net Dainų švenčių grandioziškumas neapima visų lietuvių savo jėga taip, kaip Lietuvos krepšinio rungtynės namuose ar svečiuose.
„Legendinių Žalgirio vyrų“ fotografijos puikiai atspindi parodos pavadinimą – legendos. Fotografijose daugiausia užfiksuotos to meto Kauno „Žalgirio“ žvaigždės: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Modestas Paulauskas, Sergejus Jovaiša ir kiti. Kaip ir dera legendoms, fotografijose figūruoja įstabios akimirkos ne tik iš žaidynių, apdovanojimų ar sirgalių vietų, bet ir krepšininkų kulisų kadrai – smagūs momentai iš persirengimo kambarių, treniruočių, vaizdų iš krepšininkų asmeninio gyvenimo, kaip antai – Arvydo Sabonio ir būsimos jo žmonos Ingridos piršlybų arba pastarosios titulavimo gražiausia vilniete 1988-aisias metais.
Parodoje eksponuojamos fotografijos baltomis galerijos sienomis neapsiribojo. Visą rugsėjo mėnesį didelio formato R. Rakausko bei R. Požerskio buvo eksponuojami Laisvės alėjos vitrininiuose languose. Pastarieji darbai arba vedė į galeriją, arba grįžtantiems iš jos dar kartą priminė šviesias, savimi pasitikinčias ir išdidžias Lietuvos krepšinio legendas.