Valstybių ir vyriausybių lyderiai bei karališkųjų šeimų nariai pirmadienį susirinks Belgijos mieste Lježe paminėti Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-ųjų metinių, kai nedidelis konfliktas Balkanuose virto globaliu karu, Vokietijai įsiveržus į neutralią Belgiją 1914-ųjų rugpjūtį.
Lježas, svarbus akmens anglių ir plieno pramonės centras Belgijos rytuose, tapo pirmąja kliūtimi vokiečių pajėgoms.
Jo trumpas, bet įnirtingas pasipriešinimas tebėra belgų nacionalinio pasididžiavimo šaltinis – miesto gynėjams pavyko pakankamai užlaikyti priešą, kad žlugtų Vokietijos planai greitai iškovoti pergalę.
Griuvėsiais virtęs Lježas brangiai sumokėjo už savo pasiaukojimą, tačiau Prancūzija šiam miestui suteikė prestižinį Garbės Legiono ordiną.
Būtent Vokietijos invazija į Belgiją tapo oficialia priežastimi įsitraukti į karą Britanijai, tapusia paskutine grandimi tarpusavio gynybos sutarčių sistemoje, turėjusioje išsaugoti taiką, tačiau galiausiai nugramzdinusioje Europą į skerdynių sūkurį.
“Žiburiai gęsta visoje Europoje. Mes nebepamatysime jų įžiebtų savo laikais”, – sielvartavo Britanijos užsienio reikalų sekretorius seras Edwardas Grey (Edvardas Grėjus), kai Berlynas rugpjūčio 4-ąją atmetė Londono ultimatumą gerbti Belgijos neutralumą.
Per tolesnius ketverius metus žuvo 10 mln. karių, 20 mln. buvo sužeisti, taip pat žuvo milijonai civilių ir subyrėjo ištisos imperijos.
Pirmadienį pagrindinė atminimo ceremonija Lježe vyks Kuento sąjungininkų karo memoriale, kurį sudaro iškilęs virš miesto didžiulis bokštas, stovintis šalia pilko akmens bažnyčios su dideliu kupolu.
Mieste buvo įvesto griežtos saugumo priemonės, o žmonių patekimas į renginių vietas bus ribojamas, todėl miesto valdžia pastatė didelius ekranus miesto centre, kur žmonės galės stebėti ceremoniją.
Belgijos karalius Philippe’as (Filipas) tars pirmąjį žodį, o po jo pasisakys Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as (Fransua Holandas), Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas), Didžiosios Britanijos princas Williamas (Viljamas) ir Belgijos premjeras Elio Di Rupo (Elijas Di Rupas).
Sekmadienį, minint Vokietijos karo paskelbimo Prancūzijai 100-ąsias metines, F.Hollande’as ir J.Gauckas priminė apie 30 tūkst. karių, žuvusių mūšyje dėl uolėtos Hartmansvilerkopfo kalvos Prancūzijos pasienio provincijoje Elzase.
Po renginių Lježe dėmesio centre pirmadienio vakarą atsidurs Monso miestas prie sienos su Prancūzija, kur vyko žūtbūtinės kautynės tarp vokiečių pajėgų ir pirmųjų į Europą pasiųstų britų dalinių ariergardo, Londonui ir Paryžiui stengiantis užkirsti kelią vokiečių prasiveržimui rugpjūčio pabaigoje.
Princas Williamas ir jo žmona Kembridžo kunigaikštienė Catherine (Ketrin), kartu su jo broliu princu Harry (Hariu) ir premjeru Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) vadovaus atminimo ceremonijoms Monse, kur žuvo pirmasis britų karys.
Tose pačiose apylinkėse taip pat žuvo paskutinis Britanijos karys – 1918 metų lapkričio 11-ąją, kai buvo paskelbtos paliaubos, užbaigusios karo veiksmus po ketverių kruvinų metų.
Pagrindinė atminimo ceremonija Monse vyks nedidelėse Sent Simforiano karių kapinėse, kur kartu palaidoti 229 Britų Sandraugos ir 284 vokiečių kariai, demonstruojant pastangas susitaikyti netgi tuomet, kai tęsėsi kautynės.
Sent Simforiano kapinės yra “unikaliai derama vieta mums susirinkti bendroje atminimo dvasioje”, pareiškė Tautų Sandraugos karo kapų komisija (CWGC).
“Žemėje, padovanotoje vieno belgo, pirmosiose Vokietijos armijos įrengtose kapinėse, dabar prižiūrimose CWGC, kritusieji abiejose konflikto pusėse taikiai guli vieni šalie kitų. šiandien prisimename juos visus”, – pridūrė komisija.
