Tradicinę Seniūnų dieną Kauno rajono savivaldybės administracija šįkart surengė Samylų kultūros centre.
Jos metu paskelbti apžiūros-konkurso geriausiai tvarkomoms seniūnijoms rajone išrinkti rezultatai. Apžiūros-konkurso nugalėtojai – Samylų seniūnijai, tiksliau jos seniūnui Sauliui Banioniui įteikti traktoriuko su šienavimo ir sniego valymo įranga rakteliai, o dviejų antrųjų vietų laimėtojoms Garliavos ir Zapyškio seniūnijoms atiteks savaeigės vejapjovės.
Sveikindamas apžiūros–konkurso nugalėtojus Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas sakė, jog tikisi, kad šiųmetiniai prizai privers visus susimąstyti ir dar labiau pasistengti kitais metais. Meras dėkojo visiems seniūnams ir ragino dar labiau atsigręžti į žmones, esančius šalia.
„Seniūnas yra arčiausiai žmogaus. Žmonių lūkesčiai, problemos jam labiausiai girdimi. Seniūnas – tai laidininkas tarp tos vietovės ir savivaldybės. Visi žmonės turi būti mylimi, gerbiami ir matomi“, – sakė V. Makūnas.
Dvylika Kauno rajono seniūnijų traktoriukus jau turi. Samylų seniūnas Saulius Banionis labai džiaugėsi ir pirmąja vieta, ir prizu. „Nežinia, kokia bus šiemet žiema, tačiau jau nereikės sukti galvos, kaip nuvalyti užpustytus kelius, o vasarą bus daug lengviau prižiūrėti viešuosius plotus, šienauti pakeles“, – sakė seniūnas.
Kauno rajono savivaldybė iki šiol rengė du tradicinius konkursus-apžiūras: gražiausioms sodyboms ir gražiausiems sodų sklypams išrinkti. Siekdama skatinti seniūnijas puoselėti kaimų, miestų ir miestelių gyvenamosios aplinkos tvarkymo ir priežiūros kraštovaizdžio kūrimo tradicijas ir etnografiniams regionams būdingų bruožų tęstinumą, ugdyti seniūnijų kūrybingumą ir išradingumą tvarkyti joms priskirtas teritorijas, puoselėti kraštovaizdžio kūrimo tradicijas šiemet surengta dar viena apžiūra-konkursas geriausiai tvarkomoms seniūnijoms rajone išrinkti.
Vertinant seniūnijas daugiausia dėmesio buvo kreipiama į tai, kaip tvarkoma ir prižiūrima visa seniūnijos teritorija – seniūnijos, valstybinė ir privati žemė. Stebėta kelių, pamiškių, vandens telkinių pakrančių priežiūra ir tvarkymas, seniūnijos ir bendruomenės dalyvavimas seniūnijos teritorijos priežiūros, tvarkymo ir kraštovaizdžio formavimo procese – teritorijų prie daugiabučių namų ir valstybei priklausančių (socialinio būsto) gyvenamųjų namų, viešųjų teritorijų (parkų, vandens telkinių ir kt.) tvarkymas, domėtasi, ar puoselėjami etnografiniai elementai ir mažosios architektūros formos – koplytstulpiai, kryžiai, nuorodos, suoleliai, žibintai ir kt., kaip tvarkomi ir prižiūrimi želdynai ir gėlynai.
Domėtasi, ar yra sudarytos patogios sąlygos gyventi, dirbti ir ilsėtis; ar patogu orientuotis atvykstantiems; ar yra saugi ir patogi pėsčiųjų takų struktūra pasiekti svarbius objektus dirbantiesiems, mamoms su mažais vaikais, neįgaliesiems asmenims, senjorams; ar prižiūrimi svarbūs seniūnijos kultūros ir gamtos objektai; ar įrengta informacija apie seniūniją atvykstantiems; kiek viešųjų erdvių (poilsio zonų), kokia įrengta infrastruktūra.
Papildomi balai skirti už naujas idėjas kuriant kraštovaizdį, tvarkant atliekas, diegiant pažangias technologijas.
Samylų seniūnija – viena gražiausių ir viena sudėtingiausių Kauno rajono savivaldybės seniūnijų.
Jos teritorijoje driekiasi Kauno marių regioninis parkas. Unikalioje Girionių gyvenvietėje įsikūrusi Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Miškų institutas, Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.
Samylų seniūnija, esanti pietryčiuose nuo Kauno miesto kairiajame Kauno marių krante, yra turtinga archeologinių vietovių. Joje yra gilią senovę menantys Samylų, Pakalniškių ir Dubravų piliakalniai. Jie lyg žemės metraščiai, pasakojantys apie seniausią krašto istoriją.
Nuo Pakalniškių piliakalnio iki Girionių gyvenvietės plyti vienas iš didžiausių ir turtingiausių rūšine sudėtimi Lietuvoje Girionių miško parkas, įkurtas 1960 m., kuriame gausu retų augalų. Parką puošia medinės skulptūros.
Svarbiausios gamtos vertybės – didžiosios atodangos, užlietos Nemuno intakų žiotys, įlankos virtusios tikrais fiordais (įspūdingas, sienomis dunksančias atodangas geriausia apžvelgti plaukiant Kauno mariomis), prie marių prigludusios sengirės su turtinga augalija ir gyvūnija, ypač retų Lietuvoje žinduolių – didžiųjų miegapelių – populiacija, pelkėjančių tankiais nendrynais apaugusių marių pakrančių vandens paukščiais.
Mariose perėjimo ir migracijų metu aptinkami beveik visų Lietuvoje registruotų rūšių vandens paukščiai. Migruojančius paukščius, trumpam stabtelėjusius pailsėti ir pasimaitinti, patogiausia stebėti nuo aukštų Kauno marių krantų. Puikūs reginiai į marias, miškus ir sudėtingą reljefą atsiveria nuo Žiegždrių įrengtų apžvalgos aikštelių. Kauno marios labai turtingos žuvimis, žvejojama tiek vasarą, tiek ir žiemą.
Gausu kuojų, ešerių, plakių, karšių, starkių, lynų, lydekų ir kitų vertingų žuvų. Žvejus neretai pradžiugina sazanai, šamai. Pamario miškuose galima pagrybauti ir pauogauti. Retais augalais turtinga Dubravos giria. Čia auga įdomus gamtos paminklas – „Dubravos dvyniai“. Tai tarpusavyje suaugę ąžuolas ir pušis.
Samylų seniūnija turtinga ne tik kraštovaizdžiais, gyvūnija ir augmenija. Joje gausu išlikusių kryžių, galima pamatyti senovinių pastatų, kuriuose dar stovi prieš septyniasdešimt metų gaminti baldai, daiktai. Nemažai dailės vertybių saugoma Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje, Šlienavoje.
Tai ornamentuoti, kalvių rankų darbo, kryžiai, skulptūros, paveikslas, arnotas. Bažnyčia taip pat įrašyta į architektūros paminklų sąrašą. Bažnyčios varpinėje skamba iš Kauno marių užlieto Kampiškių kaimo atkeltas varpas. Dar daug yra mums nežinomų ir neatrastų kultūros vertybių. Bėgant laikui vis daugiau ir daugiau paslapčių atskleidžia Samylų gyventojai.
Gražiose marių pakrantėse šeimininkauja sodininkai. Samylų seniūnija- seniūnija turinti daugiausia sodų bendrijų (59) ir sodininkų (12 tūkstančių).. Graži gamta traukia ne tik sodininkus, bet uogautojus, grybautojus, žvejus, aktyvaus laisvalaikio mėgėjus. Seniūnijai tai – papildomas galvos skausmas, nes susiduriama su problemomis prižiūrint aplinką.
Seniūnija gražiai bendradarbiauja su Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Miškų institutas, Miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Kauno marių regioninio parko direkcija.
Aktyvi Girionų bendruomenė ne tik reikalauja, bet ir pati gražina gyvenvietę. Bendruomenė pateikė projektą Liepų alėjai atnaujinti ir gavo paramą – 25 tūkstančius litų. Minėtos sumos neužteko trinkelėms nupirkti, todėl seniūnas skyrė 10 tūkstančių litų iš sutaupytų lėšų. Darbus atliko studentai – jiems tai puiki praktika. Praėjusiais metais seniūno iniciatyva Girionyse buvo įrengta automobilių parkavimo aikštelė.
Garliavos seniūnijoje ypač didelis dėmesys skirtas viešųjų erdvių tvarkymui ir priežiūrai, iš gyventojų nesulaukta nusiskundimų. Naujoji seniūnė Nijolė Tarvydienė turi gausybę planų ateičiai ir viziją, kaip Garliava turėtų atrodyti ateityje.
Unikali Zapyškio seniūnija greičiausiai ir išradingiausia reagavo į paskelbtą apžiūrą-konkursą. Seniūnijos viešosioms erdvėms pagražinti seniūnas pasitelkė bendruomenę ir verslininkus. Vokiško kapitalo medienos apdirbimo bendrovė sukalė originalius medinius vazonus, gėlininkas Simas Zareckas aprūpino gėlėmis. Visa tai, gal kiek blankiau nei vasarą, iki šiol puošia pagrindinę miestelio gatvę.
