Tam, kad Lietuvoje suvešėtų gynybos pramonė, svarbu panaikinti kliūtis, stabdančias tokių įmonių veiklą, sako Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak politikės, prezidentūroje vykusios diskusijos metu, institucijos sutarė peržiūrėti esamas tvarkas, ribojančias gynybos įmonių plėtrą. Jos teigimu, ketinama keisti ne tik teisinę bazę, bet ir pateikti verslams veiklos gaires.
„Kliūčių naikinimas yra svarbi kryptis ir tiek konkrečiais įstatymų projektais, tiek ir gairėmis, kurias mūsų ministerija parengė kartu su Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerija bei priemonių planu numatėme, kaip toliau kurti visa apimantį požiūrį į mūsų gynybos pramonės stiprinimą“, – pirmadienį prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Armonaitė.
„Manome, kad svarbu stiprinti savo pramonę, savo įmones – ne tik dėl savo vidaus gynybos poreikių, tačiau ir, žinoma, dėl to, kad kuriame globalius produktus, kurie gali būti įsigyti ir kitose šalyse“, – akcentavo ministrė.
Pasak Laisvės partijos pirmininkės, institucijos privalo peržiūrėti įvairias kliūtis, kurios trukdo šalyje veikti įmonėms, galinčioms plėtoti gynybos pramonę. Politikė akcentavo, jog tam tikri žingsniai jau yra daromi – ministrė Seimui jau pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama leisti laisvosiose ekonominėse zonose verslams veikti gynybos srityje.
„Peržiūrime įvairias kliūtis, kurių netrūksta Lietuvos gynybos srityje veikiančioms įmonėms. Pateiksiu pavyzdį – rytoj Seime pristatysiu įstatymą, kuris užtikrins galimybę laisvose ekonominėse zonose veikti gynybos srityje veikiančioms įmonėms. Toks ribojimas iki šiol egzistavo“, – aiškino A. Armonaitė.
„Taigi mes norime panaikinti tas kliūtis, kad būtų daugiau galimybių augti lietuviškoms įmonėms. Tačiau taip pat, kad į Lietuvą galėtume pritraukti tarptautinius investuotojus tiesioginių užsienio investicijų srityje“, – tęsė ji, akcentuodama, kad tokių verslų veikla esmingai prisidėtų ne tik prie šalies krašto apsaugos sistemos pajėgumų stiprėjimo, bet ir leistų uždirbti papildomų lėšų.
Be to, A. Armonaitė pažymėjo, kad ministerija sieks aktyviau įgalinti ir tas įmones, kurios jau šiuo metu gamina atitinkamas ginkluotės dalis ir elementus.
„Lietuvoje jau yra daugybė įmonių, kurios gamina komponentus tam tikriems ginklams, ginkluotei, tiek ir gamina galutinius produktus, kurie yra naudojami toje pačioje Ukrainoje. Tai norime sutelkti šias įmones ir padėti joms toliau augti, toliau kurti“, – teigė ministrė.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentūroje surengtoje tarpinstitucinėje diskusijoje buvo aptartos Lietuvos gynybos pramonės problemos ir perspektyvos bei sutarta dėl tolesnių veiksmų, kurie leistų padaryti proveržį gynybos pramonės plėtros srityje.
Kaip teigia Prezidentūra, diskusijos dalyviai nutarė iki Seimo rudens sesijos parengti Gynybos pramonę ir inovacijas reglamentuojantį įstatymą, taip pat peržiūrėti ir patobulinti licencijavimo ir sertifikavimo tvarką. Nuspręsta, kad bus ieškoma efektyviausių sprendimų įtraukti vietos gamintojus į ginkluotės ir technikos pirkimus, užtikrinti tvarų bendradarbiavimą inovacijų kūrimo srityje.
Augustė Lyberytė (ELTA)
