Šiomis man asmeniškai labai sunkiomis dienomis įvyko keletas svarbių dalykų: man, kaip žmogui, Liberalų sąjūdžiui, su kurio nariais žengiau savo pirmus žingsnius politikoje, galiausia ir visai Lietuvos ateičiai.
Pirmiausia, aiškiai suprasdamas, kad nebegaliu dirbti su komanda, kai taip stipriai skiriasi mūsų požiūriai į politinės veiklos būdus, priėmiau sunkų sprendimą išstoti iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio. Tad nuo š. m. gegužės 17 d. nebesu jokios partijos nariu. Dėkoju Liberalų sąjūdžio nariams už galimybę dirbti kartu. Daugelį jų gerbiu ir gerbsiu. Linkiu priimti tinkamus sprendimus ir atkurti žmonių pasitikėjimą partija ir politine sistema. Tikiu, kad išsprendęs vidines problemas, Liberalų sąjūdis tai gali padaryti. O aš verčiu naują, švarų lapą.
Antra tikiuosi, kad mūsų šalies teisėsauga atsakys į visus kilusius klausimus. Šiandien, kaip niekada svarbu, kad atsakymai būtų pateikti greitai. Daugelio Lietuvos žmonių pasitikėjimui savo šalimi ir jos ateities perspektyvomis yra suduotas stiprus smūgis. Tik labai aiškūs atsakymai gali gražinti viltį. Aš besąlygiškai pasitikiu teisėsauga. Kviečiu ir Jus neprarasti pasitikėjimo teisėsaugos institucijose dirbančiais profesionalais. Ir visuomet prisiminkime: „nėra šventųjų be praeities, nėra teistųjų be ateities“.
Trečia, net ir šioje Lietuvos politikos audroje, galima rasti ir teigiamą pusę. Audros nurims ir Lietuva dar gali išeiti laimėtoja. Negalime pasiduoti pesimizmui. Mąstykime sava galva ir nepriimkime viešosios nuomonės formuojamo tamsaus Lietuvos ateities paveikslo. Turime daugybę sąžiningų, padorių žmonių, kuriems rūpi mūsų šalies klestėjimas. Tikiu, kad pastarojo meto sukrėtimas gali būti tas atskaitos taškas, nuo kurio galime spirtis į naujos kokybės Lietuvos politiką. Politiką be šešėlio, nepotizmo, melo. Politiką, kurios esminis tikslas būtų ne po kiliminiai susitarimai postų vardan ar siauri atskirų verslo grupių interesai, o labai aiškus siekis kurti orią ateitį žmonėms ir klestinčią Lietuvą.
Tikiu Lietuva ir galimybėmis čia gyventi ir kurti pažangiems žmonėms – tuo tikėjo ir mano senelis. Legendinio Henri Fordo komandoje įgijęs žinių ir pasitikėjimo savo jėgomis, jis pokario metais grįžo iš JAV į Lietuvą, prisijungė prie socialdemokratų judėjimo, įsigijo žemės ir kūrė savo ateitį čia, prosenelių šalyje.
Ketinu ir toliau likti aktyvus politikoje. Net ir neturėdamas partinio palaikymo, galiu prisidėti prie šalies pokyčių, gindamas jos interesus Europos Parlamente. Nacionalinėje politikoje ketinu palaikyti tuos žmones, kuriais pasitikiu, kurių siekiais neabejoju. Ir toliau trauksiu investicijas į mūsų valstybę, padėsiu skleistis naujiems talentams, teiksiu žinių jaunajai kartai, kuriant ateities Lietuvą. Tam, tikiuosi, pasitarnaus ir mano asmeninis finansinis įdėlis. Šią savaitę pasirašiau notarinę sutartį, kuria pradedu visų savo Lietuvoje sukurto verslo akcijų perdavimą labdarai ir paramai. Pirmoji dalis lėšų bus skirta naujai kun. Ričardo Doveikos iniciatyvai – pastatyti Šv. Juozapo bažnyčią ir greta įkurti bendruomenės namus, skirtus jaunimui ir senjorams.
Neabejoju, kad nurimus politinėms audroms, visa Lietuva galės lengviau atsikvėpti ir žengti į skaidresnį ir pozityvesnį šalies kūrimo etapą.
Linkėdamas neprarasti vilties ir tikėjimo Lietuvos ateitimi,
Antanas Guoga
