Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus teigimu, Lietuvos institucijos turėjo daug anksčiau pradėti domėtis Baltarusijos aktyviste Olga Karač. Pasak jo, Lietuva turi pripažinti savo klaidas ir pamatyti spragas, kurios neleido anksčiau identifikuoti O. Karač keliamos grėsmės.
„Pasidomėta turėjo būti daug anksčiau, nes jeigu atvykęs asmuo rodo daug dėmesio ir nebūtinai yra integruotas į bendrą Baltarusijos aktyvistų, opozicijos veikėjų tinklą, galbūt reikia paklausti savęs – o kodėl taip yra?“ – LRT laidoje „Savaitė“ kalbėjo P. Auštrevičius.
„Ir pasidomėti ja ar juo kiek anksčiau, o ne laukti 2–3 metus, kol susikuria tam tikra aplinka aplink tą asmenį ir kyla dar daugiau grėsmių. Todėl galbūt ne viskas padaryta ir mūsų pusėje, bent jau ne laiku“, – pridūrė Lietuvos atstovas Europos Parlamente.
Anot jo, Lietuvos institucijos turėtų pamatyti spragas, kurios neleido anksčiau pastebėti grėsmių O. Karač veikloje.
„Matyt, reikėtų kartais pakaltinti ir save ir pamatyti tas spragas, kurios, deja, dar egzistuoja. Kaip aš ir minėjau, tam tikra prevencija, žinojimas, monitoringas situacijos, žinant, kad Baltarusijos režimas augančiai yra provokatyvus ir nusiteikęs dar agresyviau prie Lietuvą ir jos piliečius, todėl domėtis tuo ne tik galimybė, bet ir prievolė toms institucijoms Lietuvoje, kurios tą turi atlikti laiku“, – akcentavo P. Auštrevičius.
Tarp baltarusių paplitęs litvinizmas turi sulaukti Lietuvos dėmesio
Europarlamentaro P. Auštrevičiaus teigimu, Lietuva turėtų suprasti, kad Baltarusijoje stebima vadinamoji litvinizmo banga yra skatinama Maskvos.
„Nereikia praleisti progos suprasti, kad iš tiesų yra tam tikro politinio šovinizmo, kuris, be jokios abejonės, skatinamas Maskvoje. Nes aš matau tiesioginę priklausomybę, tai yra hibridinės, informacinės, politinės atakos dalis, skirta tam, kad supriešinti tautas, sukelti nepasitikėjimą, istorinį revanšizmą ir panašiai“, – laidoje kalbėjo P. Auštrevičius.
Pasak politiko, litvinizmas turėtų susilaukti tinkamo Lietuvos dėmesio. P. Auštrevičiaus nuomone, litvinizmo teorijos šalininkai galėtų sulaukti net baudžiamojo persekiojimo.
„Pati ši tema, šio klausimo kėlimas turi sulaukti mūsų deramo dėmesio, todėl mes neturėtumėme praleisti progos iš tiesų būti labai aiškiai išsakantys savo poziciją“, – teigė politikas.
„Ir tai negali kartotis, negali tapti naratyvu ir kuo greičiau mes imsimės priemonių, tame tarpe ir galbūt baudžiamojo persekiojimo tų asmenų atžvilgiu, kurie kelia šiuos klausimus, tuo, matyt, mums visiems ateityje bus geriau“, – pabrėžė P. Auštrevičius.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo susirūpinimas dėl padažnėjusių litvinizmo apraiškų – į tai dėmesį atkreipė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata. Pasak jo, litvinizmo ideologijos paūmėjimas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijos klastojimas yra susijęs su Kremliaus režimu.
Litvinizmas yra teorija, kuria tikintieji mano, jog LDK kūrėjai yra baltarusiai. Pasak šios teorijos, viduramžių lietuviai iš tikrųjų buvo baltarusiai.
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
