Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad dėl kilusio kanceliarinių išmokų įsisavinimo skandalo penktadienį rinksis partijos prezidiumas, kuriame bus sprendžiama ir dėl Vyriausybės pasitraukimo bei išankstinių Seimo rinkimų.
„Aš nemanau, kad yra koks nors kitas būdas kaip išspręsti šitą problemą be visiško politinės sistemos perkrovimo. Todėl šiandieną rengiame partijos prezidiumo posėdį – netrukus, neatidėliotinai. Taip pat siūlysiu kviesti koalicijos pasitarimą. Irgi taip pat netrukus, negaliu kol kas pasakyti tiksliai kada, ir tartis, kokiu keliu mes toliau judame“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Landsbergis.
„Ar mes sutarsime, kad mums reikia ritualinių veiksmų, ar vis dėlto norime į sistemą žiūrėti atsakingai, jog tai yra visų mūsų bendra atsakomybė, už kurią turime prisiimti atsakomybę ir tas problemas išspręsti“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis teigia, kad prezidiume bus svarstoma ir apie galimą Vyriausybės pasitraukimą.
„Prezidiume spręsime dėl bendros laikysenos. manau, kad reikia spręsti ir dėl Vyriausybės pasitraukimo ir galbūt dėl išankstinių Seimo rinkimų“, – sakė G. Landsbergis.
„Kitu atveju mes turėsime tik ritualinį vieno žmogaus paaukojimą sistemoje, kurioje visi vienodai atsakingi ir aš lygiai taip pat“, – akcentavo jis.
Politikas pripažįsta, kad prezidiumo pozicija gali būti visiškai kitokia nei jo.
„Galbūt prezidiumas nuspręs, kad nereikia nieko daryti ir tai liks tik mano nuomonė. Jeigu mano nuomonė šį tą reikštų, matyt ta diskusija bus išsamesnė“, – svarstė jis.
Visgi G. Landsbergis mano, kad politinės sistemos perkrovimas galėtų apimti ne tik Seimą ir Vyriausybę.
„Turbūt klausimą galima formuluoti taip: ar politinės sistemos perkrovimas galėtų apimti ir platesnį ratą? Kodėl ne“, – akcentavo politikas.
Premjerę su savo pozicija supažindino
Konservatorių lyderis tikina premjerę Ingridą Šimonytę ir koalicijos partnerius jau supažindinęs su savo pozicija dėl politinės sistemos perkrovimo.
„Tik ką praktiškai grįžau iš kelionės, tai didelę dalį politinės diskusijos sekiau nuotoliu. Pozicija man asmeniškai susiformulavo kaip politinės sistemos dalyvio arba vieno iš atsakingų už ją žmonių. Premjerei ją pristačiau. Koalicijos partnerius apie mūsų laikyseną arba siekį tą laikyseną kažkaip formuluoti esame informavę“, – informavo jis.
Kelia klausimą, ar G. Nausėda pats telpa į keliamus skaidrumo standartus
Kalbėdamas apie kanceliarinių lėšų įsisavinimo skandalo epicentre atsidūrusius dešiniųjų ministrus, G. Landsbergis pažymėjo apskritai abejojantis, ar tokį aukštą skaidrumo ir atskaitomybės standartą politinė Lietuvos sistema šiuo metu gali atlaikyti. Jis teigė taip pat abejojantis, ar keliamą standartą atlaikytų ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tiesą sakant nežinau, ar tokį standartą atlaiko ir aukščiausias valstybės vadovas – prezidentas, kuris pasirinko neatsakyti į klausimus, iškeltus žurnalistų išleistoje knygoje. Apie reprezentacinių lėšų panaudojimą, apie kampanijos finansavimą, apie deklaracijų nebuvimą ir neatsakytas klausimas, už ką yra gražintos rinkimų metu susidariusios skolos. Tie klausimai buvo iškelti ir liko nežinioje“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Būdamas Europos Parlamento nariu išlaidas pagrindžiančių čekių taip pat nekaupė
Konservatorių lyderis taip pat prisipažįsta, kad ir pats, būdamas Europos Parlamento nariu, nekaupė panaudotas lėšas pagrindžiančių čekų.
„Noriu pripažinti, kad kol neprasidėjo tyrimai ir kažkas nepradėjo ko nors aiškintis – būdamas Europos Parlamento nariu aš taip pat gavau reprezentacines lėšas ir čekių neturiu. Nekaupiau jų, nebuvo tokio reikalavimo. Buvau nuo 2014 metų iki 2016 metų, vėliau mandato atsisakiau“, – akcentavo G. Landsbergis.
Politikas teigia, kad Europos Parlamentas kaupti išlaidas pagrindžiančių čekių nereikalavo.
Kaip ELTA anksčiau skelbė, prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.
Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys pripažįsta taip pat negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.
Dalis opozicijos dėl kilusio skandalo svarsto poreikį organizuoti nepasitikėjimo procedūrą Vyriausybei.
E. Gentvilas: parašiau žinutę G. Landsbergiui, kad pritariu Vyriausybės atstatydinimui
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad šiuo metu Vyriausybės atsistatydinimas būtų viena iš realių išeičių, spendžiant kilusį skandalą dėl politikų kanceliarinių išmokų įsisavinimo. Pasak politiko, apie tai, kad tokiam žingsniui pritartų, jis pranešė ir konservatorių partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.
„Man mintis apie galimą Vyriausybės atsistatydinimą buvo, tad aš ir Gabrieliui parašiau žinutę, kad tam žingsniui pritariu“, – Eltai sakė E. Gentvilas, komentuodamas konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, kad dėl kilusio kanceliarinių išmokų įsisavinimo skandalo, konservatoriai spręs ar nereikėtų Vyriausybės pasitraukimo bei išankstinių Seimo rinkimų.
Valdančiajai daugumai priklausantis liberalas pažymėjo, kad pirmalaikiai rinkimai nebūtinai yra išeitis. Pasak jo, būtų galima tiesiog paleisti dabartinę Vyriausybę.
„Ar Seimas nuspręstų rengti pirmalaikius rinkimus – aš nežinau. Gali nutikti taip, kad Seimas nenuspręs skelbti pirmalaikių rinkimų, įvertinant visą geopolitinę padėtį ir pan. Gal būtų išeitis pavesti formuoti tik naują Vyriausybę – esamos koalicijos ribose ar kažkokiose kitose“, – svarstė politikas, pridurdamas, kad kitokių galimybių išeiti iš kilusio skandalo lieka vis mažiau.
„Visuose laikraščiuose rašo apie čekiukus. Vyriausybė šiame reputacinio skandalo debesyje bus visą laiką: ar liks Šiugždinienė, ar ši Vyriausybė liks, tai tęsis, atsiras naujos asmenybės. Aš nesakau, kad noriu Vyriausybės atsistatydinimo, bet aš neatmetu tokios galimybės“, – teigė jis.
Galiausiai, akcentavo politikas, sprendimai dėl Vyriausybės likimo priklausys nuo didžiųjų koalicijos partnerių – konservatorių.
„Viskas priklausys nuo konservatorių. Jei konservatorių prezidiumas šiomis valandomis taip nuspręs – tai matyt taip ir bus“, – apibendrino E. Gentvilas.
Kaip ELTA anksčiau skelbė, prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.
Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys pripažįsta taip pat negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.
Dalis opozicijos dėl kilusio skandalo svarsto poreikį organizuoti nepasitikėjimo procedūrą Vyriausybei.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, Benas Brunalas(ELTA)
