G. Landsbergis: „Švietimas yra tie valstybės pamatai, kuriuos mes privalome statyti labai atsakingai“

Paskelbė: KaunoŽinios.lt redakcija Data: 2015-11-28 04:11

Spausdinti | Komentarai

tsajunga.lt archyvo nuotr.

Penktadienį Vilniuje įvyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų organizuoti klausymai „Kokybiško išsilavinimo link: ar Lietuvai reikia naujos švietimo koncepcijos?”.

„Iki šiol kurdami valstybę, politikai daugiausiai dėmesio skyrė valstybės saugumo, Europos ir NATO integracijos bei energetinės nepriklausomybės klausimams. Tačiau švietimas yra tie valstybės pamatai, kuriuos mes privalome statyti labai atsakingai. Mūsų rodikliai Europos Sąjungoje – dvidešimt septinta vieta, pagal skaitymą ir teksto atpasakojimą. Tai būtina keisti. Turime suprasti, kad Lietuvos vaikai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar tėvų socialinės padėties, turi gauti tinkamo lygio išsilavinimą ir reikalingus įgūdžius“, – teigė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Rimantas Želvys kalbėdamas apie švietimo paskirtį teigė, jog švietimo politika per pastaruosius metus, tapo labiau instrumentine, dėmesio centre atsiranda priemonės, o tikslai labai abstraktūs.

„Kai nėra aiškumo, pradedama dvejoti dėl švietimo paskirties bei jo kokybės, o priemonės dažnai pateikiamos kaip tikslas. Šiandien visiškai nėra aišku, kokia mūsų auštojo mokslo paskirtis: ar tai žmogaus teisė, ar tai valstybės gerovės sukūrimo instrumentas skirtas darbo rinkos poreikiams tenkinti ar tai švietimo rinkoje parduodama prekė?“, – svarstė R. Želvys.

Profesorius pažymėjo, jog niekada nepasieksime aukštojo mokslo kokybės, kol neaišku, ko siekiame. Šiuo atveju kokybės siekis priklauso nuo to, kokią mokslo paskirtį matysime.

„Reikalinga nauja švietimo koncepcija įtvirtinanti per pastarąjį ketvirtį amžiaus įvykusius pasikeitimus ir pajungianti skirtingomis kryptimis mūsų švietimą blaškomas tendencijas. O instrumentinės priemonės: švietimo įstaigų tinklo optimizavimas, finansavimo modelio keitimas, stebėsenos ir priežiūros mechanizmų diegimas, aiškios koncepcijos nebūvimo niekaip nepakeis“, – teigė prof. R. Želvys.

„Baltų lankų” leidyklos vadovas doc. dr. Saulius Žukas, kalbėdamas apie integruoto mokslo galimybes teigė, jog didelį nerimą kelia kalbinis raštingumas. Žinių ir gebėjimų integravimas, individualių programų vaikams kūrimas, skaitmeninių priemonių panaudojimas – sritys, kurias būtina plėsti ir plačiau įgyvendinti.
„Svarbiausias ugdymo tikslas – tai ką išmokai, sugebi pritaikyti naujame kontekste. Jeigu mokomės skaityti konkretų tekstą, jį interpretuoti, tai turime interpretuoti ne tik tą tekstą, bet pritaikyti savo patirtį interpretuojant ir naują tekstą. Orientuojamės į žinias ir į gebėjimą, kurį vaikas vėliau demonstruoja“, – komentavo S. Žukas.

Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė analizavo mokytojo profesionalumo reikšmę ir pažymėjo jog, mokytojų balsas turėtų būti išgirstas, kuriant reformas.

„Kiekvienas mokytojas yra labai individualus, todėl turėtų turėti galimybę į individualų profesinio augimo kelią. Darbas mokykloje turėtų būti patrauklesnis, sąlygos geresnės, reikėtų daugiau kūrybinės laisvės, tačiau ir aiškesnės atskaitomybės. Taip pat trūksta karjeros galimybių mokytojams, ypač vyresniems“, – kalbėjo E. Pranckūnienė.

Specialistė pabrėžė, jog mokytojų pasitikėjimas švietimo politika labai sumenkęs, ypač dėl tvarumo stygiaus, blaškymosi. Žmonės nespėja reaguoti į pokyčius, ypač keičiantis ministrams ir jų švietimo strategijoms.

Šie klausymai (angl. hearings) – jau trečiasis tokio pobūdžio TS-LKD inicijuojamas renginys. Juose didžiausias dėmesys suteikiamas ne politikų, o savo srities ekspertų pranešimams ir nuomonėms.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt