G. Nausėda: smurtas Lietuvos šeimų neišgelbės

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2018-11-26 02:24

Spausdinti | Komentarai

Gitanas Nausėda / Asmeninio archyvo nuotr.

Siekdami išnarplioti savo pačių suveltą situaciją vaiko teisių apsaugos srityje, įstatymų leidėjai eilinį kartą imasi iniciatyvų, kurios labiau primena pasakėčios siužetą, o ne apgalvotą sprendimą. Savaitgalį prie Seimo mitingavusioms šeimoms reikia ne leidimo bausti vaikus lengvomis fizinėmis bausmėmis, ką paskubomis kaip kaulą siekia numesti dalis parlamentarų. Joms reikia apsaugos nuo aklai įstatymo raidę vykdančių valstybės tarnautojų, teigia ekonomistas dr. Gitanas Nausėda.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo istorija man daugiau pasako ne apie visuomenėje vyraujančius vaikų auklėjimo įpročius, o apie valdžios klaidas priimant ir įgyvendinant įstatymus. Po pernai mus visus sukrėtusio atvejo Kėdainiuose imtasi apsaugoti Lietuvos vaikus nuo smurto, bet privesta prie situacijos, kai į šeimas ateina baimė prarasti vaikus, o įstatymų leidėjai metasi taisyti padėtį, suskirstydami smurtą prieš vaikus į leistiną ir draudžiamą, nors visuomenė protestais prašo visai ne to“, – pabrėžia G. Nausėda.

Socialinių mokslų daktaro G. Nausėdos teigimu, šiuo metu galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra patenkinamas, tačiau jo įgyvendinimas yra prastas, nes nei visuomenė, nei valstybės tarnautojai tam nebuvo paruošti.

Nustatydama naujas žaidimo taisykles valdžia turėjo jas išaiškinti net tik žaidėjams aikštelėje, kitaip tariant visuomenei, bet ir įgalinti arbitrų komandą tinkamai vykdyti priežiūrą bei paruošti ją traktuoti galimus pažeidimus proto ribose, kol naujos taisyklės taps žaidėjų įpročiu. Dabar matome, kad nei vienas, nei kitas darbas nebuvo atliktas. Visuomenė supriešinta tarpusavyje ir su valdžia“, – sako G. Nausėda.

Pasak jo, išeities reikia ieškoti adekvačiai pasiruošiant įstatymo įgyvendinimui. Įvedus fizinių bausmių draudimą, šeimoms privalo būti pasiūlytos atitinkamos paslaugos – švietimo, psichologinės pagalbos, priežiūros, kurios padėtų suformuoti naujus įpročius.

Abuojumas ir neišmanymas yra tai, kas mums trukdo tapti labiau civilizuota bendruomene. Bet dvigubai labiau tam trukdo visiškas socialinių reformų įgyvendinimo asocialumas. Turime išmokti įgyvendinti reformas civilizuotai. Todėl ne tik visuomenei reikia mokytis auklėti vaikus naujomis sąlygomis, privalu tinkamai parengti joms ir valstybės tarnautojus. Pastariesiems reikia mokytis būti ne baudžiamųjų būrių atstovais, kuriems šeimos bijo atidaryti duris, o socialiniais pagalbininkais. Pirmaeilė užduotis valdymo galią turintiems, nesvaigti įstatymo raidės aukštybėse, o nusileisti į žemę ir pagaliau sukurti sąlygas ir procesus, kuriuose tarnautojai, specialistai taptų kvalifikuotais, įgaliais patarėjais, padedančiais šeimoms išspręsti jų problemas. Priešingu atveju, įstatymai, kiek juos betaisytume, bus blogi“, – sako G. Nausėda.

Vaiko paėmimas yra milžiniška trauma. Tokia priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniais atvejais, jei visi kiti pagalbos šeimai veiksmai nedavė rezultato, teigia socialinių mokslų daktaras G. Nausėda.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt