Ingrida Šimonytė. ELTA / Marius Morkevičius

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad vertinti NATO regioninės gynybos planus – dar anksti. Nors akcentuoja, kad bendras grėsmių vertinimas ir dokumentuose nugulusios strategijos „atrodo rimtai ir solidžiai“, Vyriausybės vadovė pabrėžia, kad „prastesni dalykai slepiasi detalėse“. Todėl ji viliasi, kad, susipažinus su Aljanso regioninių planų techniniais aspektais, bus įsitikinta, jog NATO turės praktinių karinių pajėgumų šiems planams įgyvendinti.

„Pirmas dalykas yra pats matymas – ir tikrai jis atrodo rimtai ir solidžiai. Tačiau antras dalykas jau yra praktiniai įgyvendinimo aspektai. Čia dar mes turime keletą žingsnių prieš mus“, – antradienį Vyriausybės rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

„Tai, ką matome ir žinome dabar, atrodo kaip… Kaip pasakyti… Nesakysiu, kad gerai atrodanti pradžia. Bet šiam etapui atrodo kaip solidus dalykas. Tačiau visą laiką, kaip sakoma, prastesni dalykai slepiasi detalėse. Tai dar reikia taip pat ir visų detalių sulaukti, kad būtų galima pasakyti – taip, tikrai matome ne tik labai aiškų matymą, ne tik labai aiškų grėsmių suvokimą, bet ir labai aiškų įsipareigojimą ištekliais paremti tai, kas yra aiškus grėsmės suvokimas“, – savo vertinimą pateikė ministrė pirmininkė.

Premjerė akcentavo, kad tinkamai įvertinti gynybos planus bus galima tada, kai bus aiškus atitinkamų karinių pajėgumų dedikavimas skirtingiems NATO regionams.

„Tada, turbūt, bus daug lengviau įvertinti kompleksiškai, ar mes turime tiktai rimtai ir atsakingai apgalvotą dokumentą, ar mes turime ne tik rimtai ir atsakingai apgalvotą dokumentą, bet taip pat ir solidžią to dokumento paspirtį praktiniais aspektais“, – aiškino konservatorė.

Politikė tikisi, kad bendras Aljansui kylančių grėsmių supratimas bei NATO laikysena jų akivaizdoje yra vieninga tarp visų sąjungininkių šalių.

„Negali būti nė menkiausios abejonės, kad tie žodžiai, kurie buvo ne kartą pasakyti – kad kiekvienas NATO centimetras bus ginamas nuo pirmos minutės – kad jie yra taip pat ir praktiškai išpildyti“, – teigė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad balandžio viduryje NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.

NATO viršūnių susitikimas vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, naujieji NATO regioninės gynybos planai atliepia Vilniaus keltus lūkesčius. Karininko teigimu, nauja gynybos strategija siunčia stiprų signalą Aljanso priešams ir įspėja, kad karo ar invazijos atveju agresorės šalys sulauktų visuotinio NATO šalių atsako.

Vertindamas naujus gynybos planus, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad Baltijos šalims tai yra „reikšmingas žingsnis į priekį“, tačiau šalies diplomatijos vadovas leido suprasti, kad Vilnius pasigenda aiškesnės Aljanso pozicijos atgrasymo politikos klausimu.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad NATO šalims pristatyti nauji Aljanso regioninės gynybos planai tenkina Lietuvą ir atitinka Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak šalies vadovo, Baltijos šalių saugumo situacija negerėja, todėl, akcentavo jis, Aljansas turėtų skirti pirmaeilį dėmesį Rytų flango gynybos klausimui.

Augustė Lyberytė (ELTA)

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: