Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye keliamos abejonės dėl Baltijos šalių suverenumo prieštarauja tarptautinės teisės normoms. Todėl, tęsė jis, tokia diplomato pozicija privalo sulaukti atitinkamos reakcijos iš Kinijos vadovybės.
„Žinoma, kad pateiktas komentaras visiškai prieštarauja tai pačiai tarptautinei teisei – į ką buvo referuota. Ir, vertinant iš teisinės pusės, tai visiškai neatitinka tų faktinių aplinkybių. Tam tikra prasme tai vienas iš žingsnių kvestionuojant visą tarptautinę saugumo struktūrą, kurioje mes gyvename“, – pirmadienį prezidentūroje vykusios spaudos konferencijos metu teigė K. Budrys.
„Vertinimas yra vienareikšmiškai neigiamas ir toks dalykas neturėtų likti be dėmesio iš paties Pekino pusės“, – pridūrė jis.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye pareiškimai ir abejonės dėl buvusių sovietinių respublikų suvereniteto sukėlė ažiotažą tarptautinėje erdvėje. Atsakydamas į televizijos kanalo LCI žurnalisto klausimą, ar Krymas yra Ukrainos dalis, Lu Shaye teigė, kad svarbus požiūrio kampas. Žurnalistui įsikišus ir pareiškus, kad pagal tarptautinę teisę Krymas yra Ukrainos dalis, Kinijos diplomatas atsakė, kad pagal tarptautinę teisę buvusios sovietinės respublikos neturi jokio statuso, nes „nėra tarptautinės sutarties, kuri materializuotų jų suverenitetą“.
Pastaruosius L. Shaye pareiškimus pasmerkė eilė Europos Sąjungos šalių bei Briuselio lyderių. ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis diplomato pasisakymus pavadino „nepriimtinais“. Tuo metu parlamentarus vienijantis globalus aljansas dėl Kinijos kreipėsi į Prancūzijos Užsienio reikalų ministrę Catherine Colonna, prašant paskelbti Pekino ambasadorių nepageidaujamu asmeniu.
Tuo metu Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos pasiaiškinti išsikvietė šalyje reziduojančius Pekino atstovus.
Po kilusio skandalo, Pekinas suskubo tikslinti Kinijos poziciją ir pareiškė gerbiantis visų buvusių sovietinių respublikų „suverenios valstybės statusą“. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning tvirtino, kad Pekinas gerbia visų šalių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei laikosi JT Chartijos tikslų bei principų.
Augustė Lyberytė (ELTA)
