Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Centro-Žaliakalnio rinkimų apygardoje Nr. 13 kandidatas Arūnas Gelūnas.
Koks buvo sudėtingiausias Jūsų gyvenimo sprendimas? Kodėl?
– Didžiausią spaudimą ir sudėtingiausią gyvenimo situaciją patyriau tuomet, kai 2012 metų kovą buvau ultimatyviai raginamas atsistatydinti iš kultūros ministro pareigų (nors mano darbas buvo vertinamas teigiamai), ir šitaip sugriauti 15-ją Vyriausybę. Atsistatydinimo reikalavo liberalcentristų partija, kuri manęs į šį postą nebuvo delegavusi – joje tiesiog buvo „ištirpusi“ 2010 metais mane eiti ministro pareigų pakvietusi Tautos prisikėlimo partija. Atsisakiau sukelti destrukciją valstybėje, tačiau teko išgirsti daug piktų žodžių, viešų užgauliojimų. Atsilaikiau. Džiaugiuosi, kad daug žmonių palaikė ir suprato. Ypač vertinu tai, kad tuo itin sunkiu metu man bendradarbiavimą pasiūlė kita koalicijos partija – Lietuvos liberalų sąjūdis.
Nuveiktas darbas, kuriuo labiausiai didžiuojatės?
– 2010 – 2012 metais su bendražygiais iš esmės sukūrėme Lietuvos kultūros tarybą. Šia idėja beveik niekas netikėjo, nes ankstesni du mėginimai buvo pasibaigę nesėkmėmis. Darbas pareikalavo milžiniškų pastangų, daugybės susitikimų, viešinimo akcijų, derybų, bet, galiausiai, Lietuvos kultūros tarybos įstatymą 2012 m. rugsėjo 18 dieną didele balsų persvara priėmė Lietuvos Respublikos Seimas. Tądien jaučiausi labai laimingas.
Dar pridėčiau didžiausiu UNESCO istorijoje balsų skaičiumi (172 balsais) laimėtus rinkimus į UNESCO Vykdomąją tarybą – tąkart Lietuvą sveikino daugybė valstybių!
Poelgis dėl kurio buvo/yra gėda?
– Dažnai būna gėda prisipažinti, kad per visuomenines pareigas nebeliko laiko meninei kūrybai. Kai esu paklausiamas, kada artimiausia asmeninė paroda, atsakau – „dar negreitai…“. Lietuvoje netrūksta gabesnių už mane menininkų, bet, vis dėlto…
Paskutinė Jūsų perskaityta knyga?
– Anglų istoriko Antony Beevor „Stalingradas. Apie Antrąjį pasaulinį karą be propagandinio blizgesio“.
Ką manote apie visuotinę e-balsavimo galimybę mūsų šalyje, kodėl tai yra gerai/blogai?
– Manau, kad toks pokytis būtų naudingas. Jei nebijome internetu tvarkyti savo banko sąskaitų, atlikti mokestinių operacijų, kodėl turėtume baimintis dėl e-balsavimo saugumo? Kita vertus, manau, kad tokiu būdu į balsavimo procesą būtų geriau įtrauktas jauniausias balsuotojas (18-25 metų), kuris yra pripratęs daug laiko praleisti prie kompiuterio ekrano, bet ne visuomet prisiruošia ateiti prie balsavimo urnos.
Ar turėtų būti baudžiami asmenys, parsisiuntę iš interneto autorinių teisių saugomą turinį (muziką, filmus ir t.t.), turint omenyje, kad Lietuvoje renkamas „tuščios laikmenos“ mokestis?
– Dirbant kultūros ministru, teko „sulaužyti nemažai iečių“ dėl „tuščios laikmenos“ kompensacinio mokesčio įvedimo. Manau, kad jis reikšmingai „amortizuoja“ autorių teisių saugomo turinio naudotojų autoriams daromą skriaudą. Labiau būčiau ne už bausmes, o už plėtrą galimybių už sąlyginai nedidelį mokestį legaliai naudotis skaitmeniniu autorinių teisių saugomu kūrybiniu turiniu. Manau, kad Lietuvoje šios galimybės tebėra gan ribotos. Galbūt tai lemia mūsų šalies rinkos mažumas, bet tai menkai paguodžia tuos, kurie nori klausytis muzikos ir žiūrėti filmus. Be to, panašu, kad CD ir DVD laikmenų formatas vis labiau virsta istorija…
Ką manote apie SGD laivo-saugyklos „Independence“ ilgalaikę nuomos sutartį? Ar ji kelia Jums kokių nors klausimų, ir ar atrodo visiškai skaidri?
– „Independence” suteikia energetinės nepriklausomybės svertus, jau dabar matome dujų kainų pokytį rinkose. Todėl manau, kad šis projektas yra itin strategiškai svarbus. Nesu susipažinęs su sutartimi, todėl negalėčiau detaliau komentuoti jos sudarymo ir pasirašymo aplinkybių.
Žvelgiant į pastarųjų metų įvykius po Euromaidano Ukrainoje, kaip Jums atrodo ukrainiečių įgyvendinamos reformos? Kas ir kodėl padaryta ne taip?
– Turime suprasti, kad Ukraina – šiuo metu kariaujanti valstybė. Karo metu vykdyti reformas yra itin sunku. Prisiminkime, kiek laiko truko nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai atitikti visus ES ir NATO narystei keliamus reikalavimus. Juk į šias organizacijas buvome priimti ne 1994 ir ne 1999 metais… Lietuva privalo remti Ukrainoje vykdomas reformas, ir, kiek įmanoma, konsultuoti jos institucijas. Esminėms reformoms reikia laiko, o jo Ukraina turėjo tikrai nedaug. Kritikuoti dar spėsime.
Ką manote apie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangas sustabdyti Maskvos Kultūros ir Verslo Centro „Maskvos Namų“ statybas Vilniuje? Ar tai gera iniciatyva? Kodėl?
– Jei, konstatavus pažeidimus, nugriaunami nelegalūs statiniai Kuršių nerijoje, kodėl „Maskvos namų“ statybų neturėtų ištikti tas pats likimas? Juk aptikti rimti statybos reglamento pažeidimai. Sostinės centras yra „jautri teritorija“, pažeidimų čia reikėtų itin vengti. Be to, įvertinant daugelį aplinkybių, tarp jų – ir geopolitines, nėra jokios būtinybės šiam statiniui Vilniuje. Mero pozicija yra aiški, teisėta, ir aš jai visiškai pritariu.
Kaip reikia išspręsti Vilniaus Kirtimų tabore esančio narkotikų platinimo lizdo problemą?
– Čia, mano manymu, problema dvejopa. Viena vertus, konstatuojamas teisinės sistemos nepajėgumas ir valdininkų „neįgalumas“ daugybę metų neįstengiant išspręsti labai opios, žmonių gyvenimus žalojančios problemos (nors ne tabore gyvenantys narkotikų platintojai baudžiami labai griežtai – pavyzdžiui, tai bandęs daryti mano vienos kaunietės giminaitės daugiabučio kaimynas buvo įkalintas ilgiems metams…). Kita vertus, turime pripažinti ir tą faktą – ir jis čia daug svarbesnis – kad romų integravimas į šiuolaikinę visuomenę yra rimtas iššūkis daugybėje valstybių, ne tik Lietuvoje. Tad esminis klausimas (dažnai skambantis ir iš romų pusės): iš ko romai gyvens, jei nesivers nelegaliomis veiklomis? Narkotikų platinimo kategoriškai negalima toleruoti – už tai romai turi būti baudžiami lygiai, kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai, tačiau sykiu visu rimtumu turi būti sprendžiamas ir jų integravimo į visuomenę klausimas. Džiaugiuosi, kad Vilniaus savivaldybė pradėjo daryti rimtus žingsnius, ir pagaliau ėmėsi romų integravimo programos.
Ar pritartumėte eutanazijos legalizavimui Lietuvoje, kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?
– Klausimas dėl savavališko žmogaus gyvybės nutraukimo yra, turbūt, pats jautriausias ir labiausiai esminis iš visų žmonėms iškylančių. Galbūt, dėl šios priežasties, eutanazijos legalizavimas taip smarkiai skaldo mūsų visuomenę, o ypač – politikų bendruomenę. Eutanazija legalizuota vos keturiose pasaulio valstybėse, o „pasyvi eutanazija“ (ar „asistavimas savižudybei“) – dar penkiose. Požiūrį į eutanaziją dažnai nulemia asmeninė patirtis (pavyzdžiui, jei šeimoje būta artimo žmogaus, kuris prieš mirtį išgyveno sunkiai pakeliamas ilgalaikes kančias). Aš tokios patirties nesu turėjęs, todėl man šiuo metu atrodo, kad žmoguje tiesiog „užkoduotas“ noras kuo ilgiau gyventi net ir pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. „Vienintelio teisingo“ atsakymo dėl eutanazijos nėra, bet diskusijoms mūsų visuomenė yra tikrai subrendusi.
Ar vertėtų Lietuvoje apmokestinti pajamų mokesčiu religinio kulto bendruomenes, turint omenyje, kad jų dvasiniai lyderiai gauna Sodros ir sveikatos apsaugos garantijas, tame tarpe – ir nereligingų/ateistinių pažiūrų žmonių sąskaita? Kodėl?
– Kaip liberalių pažiūrų žmogus, nepritarčiau jokio naujo mokesčio įvedimui. Idealiu atveju, mano nuomone, Lietuvoje turėtų būti vienas lengvai administruojamas mokestis. Dėl to laimėtų visi!
Ar pritartumėte kanapių legalizavimui Lietuvoje?
– Lietuvoje mėgstama socialines problemas – pavyzdžiui, alkoholio vartojimą – spręsti draudimų keliu. Kaip rodo praktika, tai neduoda gerų rezultatų. Ko reikia? Šviesti žmones, mokyti, informuoti apie pasekmes – tai prevencinės priemonės. Kita vertus, didesnis užimtumas, ypač rajonuose, kaimuose, mažins jaunimo poreikį ieškoti svaiginimosi galimybių. Apie tai reikia šiandien kalbėti, čia yra didžiausia problema. Kanapės yra visiškai legalios vos keliose pasaulio valstybėse, skirtingas valstybių požiūris ir į tai, koks kiekis ir kokiais tikslais vartojamas yra legalus ar nelegalus. Manau, jog klausimą dėl kanapių vartojimo medicininiais tikslais dekriminalizavimo būtų galima pradėti rimtai svarstyti, bet tik tuo atveju, jei į diskusiją įsijungtų autoritetingi medikai.
Ar pritartumėte paauglių lytiniam švietimui mokyklose? Nuo kelintos klasės mokiniams galėtų būti pasakojama apie lytinių santykių pasekmes, lytinių susirgimų pavojus, kontracepciją?
– Vienareikšmiškai pritarčiau. Esama svarių įrodymų, kad ankstyvas lytinis švietimas padeda išvengti paauglių nėštumų, ir reikšmingai prisideda prie lytiniu keliu plintančių ligų prevencijos. Sprendžiant klausimą, nuo kurios klasės tokį švietimą diegti, reikėtų vadovautis sociologiniais tyrimais apie anksčiausius susirgimų lytiniu keliu plintančiomis ligomis atvejus bei duomenimis, kokio jauniausio amžiaus paauglės yra neplanuotai pastojusios.
Daugybė lietuvių moterų yra išnaudojamos, patiria seksualinį, psichologinį, fizinį smurtą šešėliniame seksualinių paslaugų versle, ar pritartumėte jų veiklos dekriminalizavimui, galimybei, patyrus prievartą, be baimės reikalauti pagalbos bei teisingumo?
– Manyčiau, jog priimant tokį sprendimą, reikėtų vadovautis kitų valstybių patirtimi. Moterys, patiriančios smurtą, prievartą, privalo būti ginamos. Bet koks šešėlis sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises. Tai – atsakingas sprendimas, todėl turi būti kruopščiai pagrįstas.
Kokia jūsų nuomonė apie homoseksualių asmenų santuokos įteisinimą bei įvaikinimo galimybę Lietuvoje?
– Tai du labai skirtingi klausimai. Tūkstančiai Lietuvos porų gyvena ne santuokoje, todėl liberalai pasisako už registruotos partnerystės įtvirtinimą, neišskiriant žmonių pagal lytinę orientaciją. Tai būtina, kad būtų apgintos turtinės, paveldėjimo ir kitos teisės. Įteisintai partnerystei pritaria net tokios „labai katalikiškomis“ laikomos šalys kaip Airija, Ispanija, Portugalija ar Meksika. Klausimas dėl įvaikinimo šiuo atveju yra kas kita. Aš asmeniškai tokiam sprendimui nepritarčiau.
Ar pritariate įstatyminiam draudimui moterims ir vyrams dengti veidus viešosiose vietose?
– Tais atvejais, jei veido dengimo draudimas akivaizdžiai reikalingas terorizmo ar kitokių nusikaltimų prevencijai – taip.
Kokie realūs ES šalių vyriausybių sprendimai padėtų sumažinti teroro aktų skaičių Europoje?
– Žmogus, žinantis atsakymą į šį klausimą, neabejotinai taptų labiausiai gerbiamu Europos lyderiu ir, galimai, vienu turtingiausių Europos žmonių. Deja, tokius „išganingus“ sprendimus atrandančių politikų ar ekspertų tarsi ir nėra labai daug. Akivaizdu tik tai, jog kova prieš „Daesh“ turi būti laimėta. Priešingu atveju – laukia dar ilgi terorizmo paženklinti dešimtmečiai.
______________________________________________
Naujienų portalo KaunoŽinios.lt priešrinkiminėje debatų rubrikoje gali dalyvauti visi oficialiai 2016m. Seimo rinkimams registruoti kandidatai. Dėl dalyvavimo galima kreiptis iki rugsėjo 30 d. e.paštu: info@kaunozinios.lt
