Šeštadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje, sąjungininkėje Baltarusijoje, taip atgabendamas ginklus į šalį, esančią prie Europos Sąjungos sienų.
Putinas jau anksčiau yra skelbęs netiesioginius įspėjimus, dėl branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje, jei Rusijai kiltų grėsmė, taip sugrąžindamas Šaltojo karo laikų baimes.
Po Didžiosios Britanijos siūlymo, tiekti ginklus Ukrainai, Putinas taip pat sakė, kad panaudotų nusodrintojo urano amuniciją, jei Kijevas gaus prieštaringai vertinamų ginklų iš Vakarų.
Putinas tvirtina, kad dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje nėra „kažkas neįprasto“.
„Jungtinės Valstijos tai daro jau dešimtmečius. Jos jau seniai dislokavo savo taktinius branduolinius ginklus sąjungininkų teritorijose“, – komentavo Putinas.
Putinas pranešė, kad kalbėjosi su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka ir pasakė, „mes sutarėme daryti tą patį“.
Jis pridūrė, kad Rusija padėjo aprūpinti Baltarusijos lėktuvus „nepažeisdama mūsų tarptautinių susitarimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo… 10 lėktuvų yra paruošti naudoti tokio tipo ginklus“.
Rusija perdavė Baltarusijai sistemą „Iskander“, kuri gali gabenti branduolinį ginklą, sakė V. Putinas.
„Pavojingiausias“
Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija reaguos, jei Vakarai pradės tiekti Ukrainai amuniciją su nusodrintuoju uranu.
„Rusija, žinoma, turi, kuo atsakyti. Be jokių užuolankų, mes turime šimtus tūkstančių tokių šovinių. Jų dar nepanaudojome“, – pridūrė V. Putinas interviu Rusijos televizijai.
Jis teigė, kad šiuos ginklus „galima priskirti prie kenksmingiausių ir pavojingiausių žmonėms… ir aplinkai“.
Nusodrinto urano amunicija itin efektyviai perskrodžia šarvų plokštes, tačiau jos naudojimas yra vertinamas prieštaringai.
Metalas yra nuodingas ginklus naudojantiems kariams ir civiliams gyventojams tose vietovėse, kuriose šaudoma.
Putinas jau anksčiau yra minėjęs, kad branduolinė įtampa pasaulyje „didėja“, tačiau teigė, kad Maskva dislokuoti branduolinių ginklų pirmoji nesiims.
Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą (ICAN) įspėjo, kad branduoliniai grasinimai sukelia nežinomybės jausmą dėl galimo branduolinių ginklų panaudojimo.
Praėjusį mėnesį, prieš pirmąsias karo metines, ICAN įspėjo, kad kuo ilgiau tęsis Rusijos veiksmai Ukrainoje, tuo didesnė yra branduolinės atakos grėsmė.
Branduolinė grėsmė
Praėjusį mėnesį V. Putinas paskelbė, kad Maskva nutrauks dalyvavimą naujajame „START“ susitarime, t. y. paskutinėje likusioje dviejų pagrindinių pasaulio branduolinių valstybių, Rusijos ir Jungtinių Valstijų – ginklų kontrolės sutartyje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) išpeikė Rusiją dėl branduolinių ginklų apribojimo sutarties su JAV nutraukimo, sakydamas, kad tai žymi Europos ginklų kontrolės sistemos, sukurtos po Šaltojo karo, pabaigą.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Maskva pernai rugpjūtį sustabdė JAV patikrinimus savo kariniuose objektuose pagal naująją „START“ sutartį.
JAV valdžios atstovai išreiškė nuogąstavimus, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus, jei jausis pralaimėjusi mūšio lauke, ir gali sukurti išgalvotą istoriją siekdama pateisinti savo veiksmus.
Rusija jau yra kalbėjusi apie tariamus Ukrainos bandymus susprogdinti „nešvarią bombą”, tačiau Ukraina tai griežtai paneigė, o Jungtinės Valstijos, kurios retai tiesiogiai bendravusios su Maskva ir perspėjusios nenaudoti branduolinių ginklų, griežtai papriekaištavo.
Nei Jungtinės Valstijos, nei Rusija (didžiausios branduolinių ginklų valstybės) oficialiai nesilaiko draudimo pirmą kartą panaudoti itin naikinančią ginkluotę.
Rusijos pareigūnai nuolat kartoja, kad Rusija branduolinį ginklą panaudotų tik tuo atveju, jei susidurtų su „egzistencine grėsme“, tačiau tokios grėsmės apibrėžimas išlieka neaiškus.
Neseniai JAV prezidento Džo Baideno atliktoje branduolinių ginklų panaudojimo apžvalgoje padaryta išvada, kad branduoliniai ginklai turėtų būti naudojami tik „ekstremaliomis aplinkybėmis“.
