Seimas ketvirtadienį apsisprendė panaikinti parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę ir leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Už teisinės neliečiamybės panaikinimą balsavo 83 Seimo nariai, prieš balsavusių ir susilaikiusių parlamentarų nebuvo.
P. Gražulis Seimo posėdyje savo poziciją gynė remdamasis Šventuoju Raštu. Politikas parlamentarams parodė vaizdo įrašą, kuriame buvo kritikuojami Generalinės prokuratūros sprendimai ir cituojamas Šventasis Raštas.
„Video įrašas paruoštas iš tam tikrų ištraukų Šventojo Rašto Naujojo ir Senojo testamento. Tai, ką aš pasakiau (Seimo – ELTA) koridoriuje, Šventajame Rašte yra daug griežčiau pasakyta, kas liečia homoseksualus ir jų santykius“, – Seimo posėdžio metu teigė P. Gražulis.
Mišrios Seimo narių grupės narė Rita Tamašunienė taip pat ragino prokuratūrą prisiminti atvejus, kai dėl panašaus pobūdžio pasisakymų asmenys Generalinės prokuratūros dėmesio nesusilaukė.
„Padėkime ant Temidės svarstyklių panašius atvejus. (…). Aš labai tikiuosi teisingo vertinimo. Nes niekaip negali jausti to teisingumo jausmo kalbant ir vertinant labai skirtingus, bet, mano vertinimu, net baisesnius atvejus, kuomet net nesulaukiama prokuroro dėmesio“, – sakė ji.
Visgi Seimo posėdyje valdančiųjų atstovų gretose pasigirdo raginimas panaikinti visų Seimo narių neliečiamybę.
„Kviečiu visus pamąstyti apie neliečiamybės panaikinimą visiems Seimo nariams. Vis tik sugalvota ne dėl to, kad Seimo narys ramia sąžine darytų nusikaltimus ir po to ramia sąžine žiūrėtų teisėsaugai į akis“, – Seimo posėdžio metu teigė konservatorių frakcijos narė Rasa Petrauskienė.
„Seimo narys atėjo dirbti Lietuvos žmonėms, o ne nusikalsti. Jeigu Gražulis jaučiasi teisus prieš įstatymą, tai jam nėra reikalo slėptis už neliečiamybės“, – taip pat akcentavo ji.
Savo ruožtu konservatorių frakcijos atstovė Dalia Asanavičiūtė kreipėsi į P. Gražulio rinkėjus.
„Aš šiandieną noriu kreiptis į rinkėją su pamąstymu, ar tokie Seimo nariai jums tinka? Ar tinka Seimo narys, kuriam sudaryta jau šešta tyrimo komisija. Ir ne tiesa, kad tai sudaryta tik per konservatorių valdymo laikotarpį, tai su daryta ir per „valstiečių“ ir per socialdemokratų valdymo laikotarpį“, – sakė D. Asanavičiūtė.
„Gerbiamas Petrai, gal jau užtenka galvoti apie kitus ir apie kitų ateitį, pradėkite galvoti apie savo ateitį šioje žemėje ir apie savo ateitį dangaus karalystėje arba ne ten“, – akcentavo ji.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas atkreipė parlamentarų dėmesį, kad Seimo posėdyje vyksta ne religinė diskusija, o yra sprendžiamas juridinis klausimas.
„Šiuo atveju Generalinė prokuratūra mano, kad yra galimas nusižengimas Lietuvos Respublikos įstatymams ir Seimas yra tik tarpininkas. (…) O dabar jūs kokius norite šventuosius raštus cituokite, tai neturi jokios juridinės reikšmės“, – akcentavo E. Gentvilas.
ELTA primena, kad spalio mėnesį generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti parlamentaro P. Gražulio teisinę neliečiamybę.
Prokuratūra prašo Seimo panaikinti minėti parlamentaro neliečiamybę, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl tyčiojimosi ir niekinimo, nukreipti į LGBT bendruomenę.
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas po praėjusių metų gegužę parlamente užfiksuotų Seimo nario P. Gražulio pasisakymų apie homoseksualius asmenis. Seimas tąkart svarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.
Po pateikimo Seimui pritarus įstatymo projektams, P. Gražulis Seime priėjo prie LGBT bendruomenės atstovų ir ėmė kalbėti apie „homoseksualizmą, pederastiją, apie platinamas venerines ligas“.
„Ir su avimis, ir lavonais, su vaikais, su vyrais. Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. (…) Jūs esate išsigimęs. Dievas sukūrė vyrą ir moterį“, – kreipdamasis į LGBT atstovus kalbėjo P. Gražulis.
Klausimas dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo šios kadencijos Seime kyla ne pirmą kartą. 2020 m. Seimas panaikino minėti politiko imunitetą ir leido patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn bendrovės „Judex“ istorijoje.
2022 m. birželį Apeliacinis teismas atmetė P. Gražulio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuriuo politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Dėl šio teismo sprendimo P. Gražulis galėjo netekti parlamentaro mandato, mat šis nuosprendis, kaip nurodoma Seimo statute, galėtų tapti pagrindu pradėti apkaltą parlamentarui. Tačiau parlamente nutarta šiuo atveju laukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) verdikto. Teismas savo sprendimą ketina skelbti antradienį.
Tiesa, parlamente P. Gražuliui inicijuota apkalta kitu klausimu – įtariama, kad jis galėjo balsuoti už kitą Seimo narį, socdemą Liną Jonauską, taip pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką. Šiuo metu šiuo klausimu laukiama Konstitucinio Teismo išvados.
Taip pat Seimas ketvirtadienį apsisprendė, kad yra pagrindas antisemitizmu kaltinamo Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltai.
Už specialiosios komisijos išvadą balsavo 82 Seimo nariai, prieš balsavusių ir susilaikiusių parlamentarų nebuvo.
Pats R. Žemaitaitis Seimo posėdžio metu sukritikavo dabartinę Izraelio valdžią, teigdamas, kad būtent jos sprendimai kursto neapykantą prieš visą žydų tautą.
„Valstybių politikai kalba tai, ką aš ir kalbėjau, kad vieno ar kito politiko veiksmai, kelia antisemitinį elgesį arba antisemitinius jausmus prieš visą valstybę. Kiekviena valstybė turi stengtis, kad politikų veiksmai nekeltų neapykantos jos visai tautai. Tai ką daro šiandieną ir tai ką padaro gegužės mėnesį Benjaminas Netanyahu – bandymas nugriauti Palestinoje pastatytą mokyklą, tai yra ta pasekmė, kad jie visą ugnį nusikreipia prieš savo tautą“, – sakė R. Žemaitaitis.
Politikas taip pat akcentavo esantis dėkingas dėl jam valdančiųjų inicijuotos apkaltos.
„Šiandieną aš esu tik mažas lakmuso popierėlis. Ir esu labai dėkingas, kad šiandieną iš tikrųjų ta apkalta vyksta, nes galime mes labai plačiai visuomenei paskleisti ir parodyti, kas iš tikrųjų yra Holokaustas, kokie nusikaltimai baisūs buvo įvykdyti“, – sakė jis.
Kad apkaltos iniciatyva R. Žemaitaičiui išėjo į naudą pritarė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.
„Žemaitaitis turbūt jums turėtų padėkoti už stiprią paramą ir reklamą partijos sukūrimui. Tai vienintelis dalykas, ką jūs su šia apkalta pasiekėte, kad padėjote susiburti žmonėms ir įsikurti partijai“, – sakė A. Širinskienė.
„Šiame Seime jau turbūt nereikia klausti, ar dar bus apkaltų, greičiausiai, aktualus klausimas, kada kito Seimo nario iš opozicijos apkalta. Nes jau ir taip pirmaujame apkaltų skaičiumi, o dabar tas apkaltos prasidėjo įvairių pasisakymų pagrindų, kurių, net jeigu skaitai patį apkaltos išvados tekstą ir atrinkti yra neįmanoma“, – taip pat akcentavo opozicijos atstovė.
Savo ruožtu Seimo konservatorių frakcijos narė Rasa Petrauskienė posėdžio metu kreipėsi į tuos opozicijos narius, kurie nepalaiko apkaltos R. Žemaitaičiui iniciatyvos.
„Holokaustą išgyvenusioje šalyje, kur tūkstančiai lietuvių kolaboravo su naciais ir tapo jų ideologinės mašinos žudymo įrankiais, šalyje, kur beveik visi žydų tautybės lietuviai išžudyti Seimo narys skleidžia akivaizdžiai antisemitinę propagandą. Jeigu jums tai toleruotinai, tai jūsų sąžinės reikalas, jūs tikriausiai remiatės į tokį elektoratą ir užuot švietę žmones pataikaujate tamsai ir neapykantai“, – Seimo posėdžio metu teigė R. Petrauskienė.
Specialioji apkaltos R. Žemaitaičiui komisija konstatavo, kad Seimo narys savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ sąmoningai, pakartotinai ir tikslingai skleidė tiesos neatitinkančią informaciją apie žydų tautą, bei žydų tautybės asmenis, priskirdamas jiems sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, įvykdytų kitų asmenų ar asmenų grupių.
„Šiuos veiksmus jis galimai atliko tikslais, nesuderinamais su Seimo nario mandato jam suteikiamomis teisėmis ir pareigomis“, – akcentavo komisijos pirmininkas Arūnas Valinskas.
Komisijos išvadose rašoma, kad minėtais veiksmais R. Žemaitaitis galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, pagrįstumą; Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą R. Žemaitaičiui pateikti kaltinimai yra pagrįsti, todėl yra pagrindas pradėti šiam Seimo nariui apkaltos procesą Seime.
ELTA primena, kad R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalinosi antisemitiniais pareiškimais.Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Kaip numato Seimo statutas, parlamentarams nutarus, kad yra pagrindas politiko apkaltai, Seimas turi kreiptis į KT, kad šis įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija bei sulaužyta duota priesaika. KT konstatavus, kad priesaika buvo sulaužyta, Seimo nario mandatas gali būti panaikintas 85 Seimo nariams balsavus už.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
