Simonas Kairys: „Kaunas man – lyg New York‘as, toks miestas, kuriame išsipildo svajonės.“

Paskelbė: Data: 2015-06-30 09:59

Spausdinti | Komentarai

Simonas Kairys / asmeninio archyvo nuotr.

Simonas Kairys – Kauno politikas, vicemeras, visai neseniai tapęs Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininku, įtemptoje kovoje nugalėjęs dėl pareigų kovojusį europarlamentarą Antaną Guogą. Kalbamės apie politiką, ją sąlygojančius veiksnius, Kauną.

Visų pirma, kaip jautiesi ką tik (prieš savaitę) išrinktas Kauno skyriaus Liberalų sąjūdžio pirmininku? Kaip pavyko nugalėti Antaną Guogą? Lietuvos partijų atmintyje yra ne vienas atvejis, kai „iš šono atėjęs vyrukas“, turįs vieną kitą realesnį (paprastai piniginio pavidalo) kozirį, netrukdavo politinį kapitalą beigi įtaką partijoje įbrukti sau kišenėn.

– Aš nuo pat Liberalų sąjūdžio Kauno m. skyriaus įkūrimo buvau skyriaus pirmininko pavaduotojas, tad skyriaus valdymas man nėra nežinomas iššūkis. Skyriaus nariams buvau davęs viešą pažadą, kad skyriaus pirmininko rinkimuose iškelsiu savo kandidatūrą. Įvyko demokratiški rinkimai, o visi nariai turėjo puikią galimybę rinktis iš dviejų skirtingų, bet stiprių kandidatų. Tikrai žinau, kad galiu sutelkti skyrių sėkmingam pasirodymui Seimo rinkimuose.

Ar neatrodo, kad Antano Guogos „nuleidimas“ į Kauną yra dirbtinis, pragmatiškai siekiant garsenybe pavergti kauniečius, ko nepavyko Rimantui Mikaičiui?

– A. Guogos niekas iš kitos planetos nenuleido, nes, kaip ir minėjau, turėjome puikius demokratiškus rinkimus. Jis – mūsų skyriaus narys, žinomas politikas visoje Lietuvoje.

Kaip panašūs sprendimai apskritai priimami jūsų partijoje? Ar Kaunas turi reikšmingesnę galią svarstant esminius politinės jėgos žingsnius, ar yra tik praeivis kitų šviesoforų valdomoje judrioje gatvėje?

– Kauno miestas tikrai nėra praeivis. Tokių skyriaus pirmininko rinkimų, kokius turėjome Kaune, galėtų pavydėti kiekviena partija, nes skyrių primininkų rinkimai dažnai būna tik fakto patvirtinimas be realios konkurencijos. Visada siekiau ir sieksiu, kad demokratiniai principai imtų viršų visose situacijose.

Ar esi pasiryžęs vadovauti skyriui taip, kad ilgainiui būtum ne mažiau atpažįstamas ir įtakingas, nei Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, tas pats Antanas Guoga?

– Kiekvienas politikas, kaip žmogus, turi savitą veiklos stilių. Pavyzdžiui, Rimantas Mikaitis yra labai diplomatiškas politikas, kaip dažnai viduje sakome – politikos aristokratas. Eligijų Masiulį matau pačiuose aukščiausiuose Lietuvos politikos postuose, Gintaras Steponavičius labai energingas ir veiklus, nebijo nepopuliarių, bet reikalingų sprendimų, reformų. Antanas Guoga su trenksmu atsidūrė Lietuvos politikoje ir puikiai darbuojasi Europos parlamente. Kaip matote, turiu labai daug į ką lygiuotis ir siekti pačių aukščiausių rezultatų Kauno ir Lietuvos politikoje. Jei negalvočiau apie aukščiausius tikslus, būčiau nėjęs į pirmininko rinkimus.

Simonas Kairys / asmeninio archyvo nuotr.

Liberalų sąjūdis (bent jau Kaune) neturi atskirų jaunimo skyrių, kuo pasižymi dauguma kitų partijų. Kaip vertini šią poziciją, kokie jos dividendai, o gal tenka mokėti palūkanas, jauniesiems nesugebant pilnaverčiai įsitvirtinti tarp vyresnėlių?

– Šia tema daug diskutavome, ypač kurdami Liberalų sąjūdį. Mes manome, jog skirtingai nei kitose partijose, jaunimas neturi suaugti ir subręsti kažkokiuose jaunimo dariniuose. Jaunimas pas mus gali iš karto tiesiogiai dalyvauti politikoje.

Be abejo, kuo toliau, tuo labiau didėja politinė konkurencija, tačiau tai tik sveikintina. Bet žiūrėdamas į Vilniaus, Klaipėdos pavyzdžius, matau, kad tendencijos pas mus labai geros. Kalbant apie Kauną, tai jau ir mano pavyzdys rodo, kad įmanoma praktiškai tiesiai iš studento suolo nužingsniuoti iki mero pavaduotojo, skyriaus pirmininko pozicijų.

Šiais metais į miesto tarybą pateko dar vienas jaunas kolega – Domas Sirgedas. Kaune mums reikia laimėti daugiau vietų taryboje, tada ir naujų žmonių atsiras ir viduje bus didesnė motyvacija. Tą ir ruošiamės padaryti. Blogas kareivis, kuris nenori būti generolu.

Neseniai pakankamai skandalingai (spalvingai?) nuskambėjo Kauno liberalų sąjūdžio jungimasis su Gintauto Labanausko judėjimu „Dirbam Kaunui“. Nesutampa tiek politinė orientacija, tiek politinių jėgų svoriai.

Partijos pirmininkas buvo susitikęs su skyriaus nariais, ir buvo nutarta, kad galutinį žodį tars naujai susirinkusi skyriaus taryba su naujuoju skyriaus pirmininku priešakyje. Trumpai tariant, skyrius spręs, jokių galutinių patvirtinimų šiuo metu nėra.

Simonas Kairys / asmeninio archyvo nuotr.

Trumpam grįžkime prie savivaldybių tarybų rinkimų. Žmogui „iš šalies“ konservatorių „nužudymas“, kuriame dalyvavo visa eilė kitų partijų (Vieningas Kaunas, Socialdemokratai, Liberalų sąjūdis) atrodo pakankamai įdomus. Ne per dažnai rasi tokį atvejį, kai viena partija visus buvo taip „užknisusi“. Suprantu, kad  turbūt norėsi atsakyti, kad tiesiog reikėjo naujovių ar permainų, vis dėlto galbūt portalo skaitytojams pateiksi charizmatiškesnį šio atvejo išaiškinimą. Keista greta matyti ir tiesiai iš Šaldytuvų gatvės atskriejusį Pūką.

– Žvelgiant ne tik iš Lietuvos, bet ir į užsienio, matosi aiškios tendencijos, kurios itin palankios nepartiniams judėjimams, populistams ir pan.

Pažiūrėkime, kas dedasi Prancūzijoje, Graikijoje. Iš Kauno miestų partnerių matome, jog nemažame skaičiuje savivaldybių klasikinių partijų merus pakeitė nepartiniai. Grįžtant prie Kauno, Vieningas Kaunas subūrė simpatišką kolektyvą, o Visvaldas Matijošaitis sugebėjo suformuoti aiškią alternatyvą Andriui Kupčinskui.

Aš patikslinčiau klausimą. Konservatoriai nebuvo „nužudyti“ – „nužudytas“ buvo buvęs meras Andrius Kupčinskas, tik klausimas, kaip jo bendražygiai įvertins tokią rinkimų baigtį savo viduje. Kaip bebūtų, Kaunas tikrai nieko neprarado, o tik išlošė. Demokratiniame procese – pokyčiai labai svarbūs miesto raidai. Nemanau, kad miestui būtų sveika buvę atsidurti trečią kadenciją iš eilės vieno žmogaus rankose. K. Pūkas nepriklauso daugumai, o jį išrinko visuomenė, kuri yra įvairialypė.

Ar kandidatuosi kituose Kauno mero rinkimuose? Kokį Kauną įsivaizduoji, jei jį valdytum pats?

– Aš nesu iš tų politikų, kurie mėgsta „laužytis“ ir palikti daug intrigos dėl savo apsisprendimų. Kol kas mano kelias aiškus – politika. Kaunas man – lyg New York‘as, toks miestas, kuriame išsipildo svajonės.

Aš nesu gimęs Kaune, čia gyventi pradėjau tik įstojęs į VDU, tačiau Kaune atradau save ir drąsiai galiu sakyti, jog Kaunas – mano miestas. Kauną įsivaizduoju kaip laisvų ir kūrybingų žmonių, patogų gyventi miestą, kuriame skatinamos ir palaikomos iniciatyvos tiek verslui, kultūrai ar kitoms sferoms.

Kaunas – didelių ir dar neišnaudotų galimybių miestas, itin tinkantis jaunoms šeimoms. Jei tik būsiu palaikomas savo kolegų, aš tikrai sieksiu būt kandidatu artimiausiuose mero rinkimuose Kaune.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt