© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Popiežius Pranciškus sekmadienį, baigdamas savo pirmąjį vizitą Turkijoje, tvirtai pažadėjo remti sunkioje padėtyje atsidūrusius Artimųjų Rytų krikščionis ir ragino užbaigti tūkstantmetį trunkančią schizmą tarp Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių.

Popiežiaus apsilankymą Stambule, kuris kažkada buvo krikščioniškojo bizantiškojo pasaulio sostinė ir vadinosi Konstantinopoliu, žymėjo bandymai užmegzti ryšį ir su musulmonais, ir su kitų denominacijų krikščionimis.

Popiežius sekmadienį dalyvavo ortodoksų ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I vadovaujamoje liturgijoje ir tai buvo dar vienas jo popiežiavimo metu šiltėjančių ryšių tarp Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių ženklas.

Baltramiejus I – “pirmasis tarp lygių” apie 300 mln. tikinčiųjų vienijančioje pasaulio ortodoksų bendruomenėje – ir Katalikų Bažnyčios lyderis drauge pažadėjo remti krikščionis Artimuosiuose Rytuose ir sakė, kad negalėtų leisti išstumti krikščionybės iš šio regiono.

“Negalime susitaikyti su Artimaisiais Rytais be krikščionių, kurie Jėzaus vardą čia išpažino du tūkstančius metų”, – sakoma bendroje abiejų religinių lyderių deklaracijoje.

Turėdami omenyje “Islamo valstybės” (IS) džihadistų siautėjimą Irake ir Sirijoje, jie perspėjo, kad krikščionys regione yra persekiojami ir varomi iš namų.

Pasak popiežiaus ir patriarcho, “baisi situacija”, kurioje yra atsidūrę krikščionys, reikalauja “deramo atsako iš tarptautinės bendrijos pusės”.

Pranciškus ir Baltramiejus I taip pat paragino konflikto Ukrainoje šalis “eiti dialogo ir pagarbos tarptautinei teisei keliu”.

Sakydamas kalbą patriarchate, Pranciškus taip pat paragino užbaigti schizmą tarp ortodoksų ir katalikų, kad jie grįžtų prie visiškos bendrystės, ir sakė, kad dėl konfliktų pasaulyje vienybė yra dar didesnės skubos reikalas.

“Vienas dalykas, kurio trokšta Katalikų Bažnyčia ir kurio aš siekiu kaip Romos vyskupas, … yra bendrystė su ortodoksų Bažnyčiomis, – sakė jis. – Kaip galime patikimai skelbti taikos, kuri ateina iš Kristaus, žinią, jei tarp mūsų tęsiasi konkurencija ir nesutarimas?”.

Baltramiejus I savo ruožtu sakė, kad nors kelias į visišką bendrystę bus “galbūt ilgas ir kartais net sunkus”, jis yra neatšaukiamas.

Hierarchas, kurio oficialus titulas yra Konstantinopolio arkivyskupas, Naujosios Romos ir ekumeninis patriarchas, atkartojo popiežiaus komentarus, kad dėl smurto prieš krikščionis tai yra dar labiau neatidėliotina: “Nebeturime izoliuotų veiksmų prabangos”.

Pranciškus ir Baltramiejus I taip pat pasirašė bendrąją deklaraciją ir abu – popiežius lotyniškai, o patriarchas graikiškai – visiems iškilmės dalyviams suteikė apaštališkąjį palaiminimą.

Pranciškus ir Baltramiejus I pastaraisiais mėnesiais daug dirbo dėl draugiškų santykių tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčių, kurias išskyrė 1054-ųjų schizma, atkūrimo.

Jų susitikimas yra dar vienas pozityvus žingsnis vykdant susitaikymo procesą, kuris prasidėjo 1964 metais, garsiuoju popiežiaus Pauliaus VI ir ekumeninio patriarcho Atenagoro apsikabinimu per pirmąjį tokį susitikimą nuo 15-ojo amžiaus.

Baltramiejus I, kuris yra gerbiamas ir už Ortodoksų Bažnyčios ribų, užima postą, menantį ankstyvąjį Bizantijos imperijos periodą, daugiau kaip tūkstantmetis prieš tai, kai Konstantinopolį 1453 metais užkariavo osmanai.

Stambulo patriarchatas lieka jo “būstinė”, o pats patriarchas pagal Turkijos įstatymus turi būti šios šalies pilietis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: