Popiežius ragina abi Korėjos valstybes atmesti įtarumą ir susivienyti kaip “viena šeima”

Paskelbė: BNS Data: 2014-08-18 12:34

Spausdinti | Komentarai

Popiežius Pranciškus pirmadienį baigė pirmąjį Katalikų Bažnyčios vadovo vizitą Azijoje per pastaruosius 15 metų, paragino abi Korėjos valstybes atmesti įtarumą ir konfrontaciją bei susivienyti kaip “viena šeima, viena tauta”.

Šis popiežiaus kreipimasis buvo išsakytas per specialias mišias Seule, skirtas abiejų Korėjų susitaikymui. Jis nuskambėjo tuo metu, kai Pietų Korėja pradėjo karines pratybas su JAV kariais, kurias Pchenjanas pasmerkė, vadindamas jas karo preliudija.

Savo homilijoje, paskelbtoje per mišias Miondono katedroje, kuriose dalyvavo Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) ir keli pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos, Pranciškus sakė, kad kelyje į susitaikymą visuomet pasitaiko kliūčių – nepriimtinų reikalavimų.

“Tai kelia iššūkį jums, krikščioniams ir korėjiečiams, griežtai atmesti mąstyseną, lemiamą įtarumo, priešpriešos ir varžymosi”, – sakė jis.

Pietų Korėjos Bažnyčios pareigūnai pasiuntė Pchenjanus kelis prašymus, kad Šiaurės Korėja pasiųstų grupę katalikų dalyvauti tose mišiose, tačiau komunistinė valstybė atsisakė, pareikšdama, kad pyksta ant Seulo, nesutikusio atsisakyti dalyvauti bendrose karinėse pratybose su amerikiečiais.

“Atlaidumas yra durys, vedančios į susitaikymą”, nors tai gali atrodyti “neįmanoma, nepraktiška ir kai kada netgi atgrasu”, – sakė Pranciškus.

“Melskimės, kad iškiltų naujų galimybių dialogui, bendravimui ir nesutarimų sprendimui … taip pat dar didesniam pripažinimui, kad visi korėjiečiai yra broliai ir seserys, vienos šeimos nariai, viena tauta”, – pridūrė jis.

KREIPIMASIS Į KINIJĄ

Šio mišios buvo vienas iš laukiamiausių renginių per penkias dienas trukusį popiežiaus vizitą Pietų Korėjoje, kurio metu jis kreipėsi į Azijos šalis, tokias kaip Šiaurės Korėja ir Kinija, su kuriomis Vatikanas nepalaiko oficialių santykių.

Kalbėdamas katedroje, Pranciškus pabrėžtinai pasveikino grupę pagyvenusių buvusių “paguodos moterų” – korėjiečių, kurios Antrojo pasaulinio karo metais buvo priverstos dirbti japonų kariškių viešnamiuose.

Pontifikas apie susivienijimą kalbėjo religiniame kontekste ir vengė atvirų politinių pranešimų, taip pat neužsiminė apie Pchenjano režimo vykdomą bet kokios religinės veiklos represinę kontrolę.

Šios mišios buvo surengtos tuo pat metu, kai Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos pradėjo kasmetines pratybas “Ulchi Freedom Guardian”, per kurias tikrinamas pasirengimas atremti daugiausiai kompiuteriais imituojamą Šiaurė Korėjos karinę invaziją. Šiuose mokymuose dalyvauja dešimtys tūkstančių Pietų Korėjos ir JAV karių.

Šiaurės Korėja ne kartą reikalavo atšaukti šias pratybas, o sekmadienį jos kariuomenės generalinis štabas pagrasino “negailestingai pradėti smarkiausią … prevencinį smūgį”, jeigu Seulas ir Vašingtonas neatsisakys savo planų.

Korėjos pusiasalis buvo padalytas 1948 metais, o tas skilimas buvo įtvirtintas per 1950-1953 metais vykusį Korėjos karą, kuris buvo užbaigtas paliaubomis, tačiau be taikos sutarties, todėl abi Korėjos formaliai tebekariauja.

Tuo pat metu, kai Pranciškaus lėktuvas ketvirtadienį nusileido Pietų Korėjoje, Šiaurės Korėja iš savo rytinės pakrantės paleido į jūrą kelias trumpojo nuotolio raketas.

Pradėjęs šį vizitą, savo pirmuosiuose komentaruose pontifikas pabrėžė, kad taika padalytame pusiasalyje gali būti pasiekta tik dialogu, “o ne … jėgos demonstravimu”.

Katalikų Bažnyčiai, kaip ir bet kuriai kitai religinei bendruomenei, Šiaurės Korėjoje leidžiama veikti tik laikantis itin griežtų suvaržymų, neperžengiant valstybės kontroliuojamos Korėjos katalikų asociacijos veiklos ribų.

Ta organizacija nepalaiko hierarchinių ryšių su Vatikanu ir, kiek žinoma, neturi jokių katalikų kunigų arba vienuolių.

Jungtinių Tautų (JT) Tyrimų komisija neseniai parengtoje ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį Šiaurės Korėjoje padarė išvadą, kad krikščionybės išpažinimas už valstybės sankcionuotų bažnyčių ribų toje šalyje prilygsta “politiniam nusikaltimui”.

Pietų Korėja turi gyvybingą katalikų bendruomenę, o pontifiką per jo vizitą lydėdavo didelės minios. Šeštadienį Seule po atviru dangumi aukotose mišiose dalyvavo apie 800 tūkst. žmonių.

“NEVILTIES VĖŽYS”

Savo kalbose ir pamoksluose Pranciškus nuolat grįždavo prie sparčios ekonomikos plėtros didelės žmogiškosios kainos, neturtingieji ir pažeidžiami nustumiami į visuomenės pašalį.

Siųsdamas griežtą žinią turtingesnėms Azijos valstybėms, pontifikas kalbėjo apie nevilties “vėžį” materialaus turto besivaikančiose iš pažiūros pasiturinčiose visuomenėse, ragindamas Pietų Korėjos katalikus atmesti “nežmoniškus ekonomikos modelius”.

Ši žinia gerai tiko prie nuotaikų šalyje, tebegedinčioje apie 300 žmonių, daugiausiai moksleivių, žūties per balandį įvykusią kelto katastrofą, tarp kurios priežasčių buvo minima korupcijos skatinamas saugumo reikalavimų nesilaikymas, kai pelnas iškeliamas aukščiau saugumo.

Sekmadienį Pranciškus kreipėsi į Kiniją, ragindamas plėtoti glaudesnė dialogą ir tvirtindamas, kad katalikai į Aziją žvelgia nesilaikydami “užkariautojų” mąstysenos.

“Nuoširdžiai tikiuosi, kad jūsų žemyno šalys, su kuriomis Šventasis Sostas nepalaiko visaverčių ryšių, nedels plėtoti tolimesnio dialogo visų labui”, – jis sakė Azijos vyskupų susirinkime.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 
traffix.lt