Kaip visi daugmaž panašiai įsivaizduojame, – atostogos yra reikalingos ne tik fizinės kondicijos atstatymui, bet ir sielos pailsinimui, idealiu atveju tikintis, kad būtent atostogos leis didesniu ar mažesniu laipsniu regeneruoti, iš naujo atgimti tiek kūniškai, tiek dvasiškai.
Jeigu ne visiškai taip, kaip mitologiniame pasakojime apie deivę, kuri išsimaudžiusi kiekvieną kartą iš naujo įgydavo nekaltybę, mes savo ruožtu puoselėjame viltį, kad fiksuotu metu išnirę iš darbinių rūpesčių alpulio, bent trumpam nusikrovę socialinės funkcijos naštą, po to į kasdienybės ritmiką iš naujo galėsime grįžti su šviežesniu ir labiau įvairiapusišku požiūriu į reikalo esmę. Jeigu išties nėra atostogų nuo pareigos būti žmogumi, neprarasti savo „aš“, tai, kaip atrodo, vis tik labai pravartu kartas nuo karto leisti pailsėti savo socialinėm kaukėm.
Savo ruožtu nelauktai nustebino premjeras, iškart po atostogų pareiškęs kategorišką nuomonę ir faktiškai jau paskelbęs nuosprendį labai dviprasmiškoje Lietuvos diplomatų pokalbių slapto pasiklausimo istorijoje. Tokia skuba, kada dar ne iki galo yra ištirtos visos šios painios istorijos peripetijos, verčia nevalingai įsivaizduoti, kad premjero atostogos prabėgo kone vien tik auginant tulžį ir kaupiant nervingą dirglumą.
Nekartosiu jau ne kartą išsakytų pastebėjimų, kad, pasiduodami savo pirminiam impulsui „pasmerkti nubausti atleisti“, aukščiausieji šalies vadovai elgiasi būtent pagal provokacijos sumanytojų nubrėžto scenarijaus „logiką“. Žinia, projektuoti būtent tokią loginę pabaigą buvo galima įsivaizduojant, jog čia vyraus ne refleksija, bet konvulsijos automatizmas. Kita vertus, šių eilučių autorių, be visa ko kito, labai nemaloniai nuteikia aptariamu atveju prasikišanti „dvaro“ stilistika, kai valdytojo šaunumo požymiu yra laikomas sugebėjimas „pastatyti cholopus į vietą“.
Tik dabar dingtelėjo nuodėminga mintis apie tai, kad, daug kur skiriantis D. Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus požiūriams, anuosius didesniu ar mažesniu laipsniu, galimas daiktas, vienija ne tiek alus ir krepšinis, kiek įsipareigojimas tokiai dvaro atmosferai, iš valstybės pareigūnų reikalaujant visų dvariškio lojalumo kredencialų. Kažkada buvo sunku patikėti, kad tai ne anekdotas, bet tikras dalykas, jog tiriamiesiems poligrafu buvo užduodamas kausimas – „ ar esate lojalus D. Grybauskaitei“, dabar vaidenasi, kad ir mūsų premjeras neatsisakytų tokiu būdu patikrinti savo pavaldinių ištikimybės laipsnio, taip pat asmeninio pasižadėjimo mylėti ir besąlygiškai gerbti. Jeigu leisite dar ir toliau maskatuotis savo nuodėmingu trigrašiu, tai užbaigiant pastraipą pasakysiu, jog, kaip atrodo bent man, dvaro atmosferos puoselėjimas aukščiausiuose valdžios ešelonuose dera su Lietuvai išpuolusia garbe pirmininkauti ES Tarybai panašiai kaip užmanymas nuskristi į mėnulį su iš lentų sukaltu kosminiu laivu.
Premjeras taip pat iškart po atostogų ryžtingai, be anksčiau būdingo svyravimo paskelbė, jog skalūnų dujų žvalgybos darbai Lietuvoje galės vykti tik tada, jeigu kompanijai pavyks susitarti su protestuojančia vietos bendruomene, kuri, kaip atrodo, pakurstoma iš šalies, nesiruošia nusileisti nė per nago juodymą jokiomis aplinkybėmis. Įdomu bus palyginti, jog Didžiosios Britanijos, kuriai skalūnų dujų testas toli gražu nėra toks fatališkai svarbus kaip mums, premjeras savo šalyje stoja visai ne protestuojančiųjų pusėje, ką tik išsakęs savo nuomonę tuo pačiu klausimu. Ar tai reiškia, jog, lyginant su D.Camerono darbo ir poilsio ritmika, A.Butkevičiaus atostogos nebuvo tokios pilnavertės, ar čia dar veikia kokie nors papildomi faktoriai kaip iracionalus, sunkiai dešifruojamas likutis.
