Tikriausiai kiekvienas žinome tokį jausmą, kai turime padaryti kažkokį darbą, tačiau užuot jį darę, mes užsiimame visai kita veikla ir reikalingus atlikti darbus prisimename paskutinę minutę. Mes einame pavalgyti, guosdami save, kad tuščiu skrandžiu ir darbas nemielas, naršome internete, tvarkomės, darome viską, tik ne tai, ką reikia. Tačiau kaip su tuo kovoti?
Psichologai šią būseną vadina prokrastinacija. Pasak jų, prokrastinacija – tai elgesys, kai žmogus atidėlioja darbus ir užsiima nereikalinga veikla, kad pateisintų tokį atidėliojimą. Beje, šis reiškinys yra būdingas kiekvienam, tad nedažnai darbų vilkinimas yra tiesiog žmogiška savybė. Visgi daugelis žmonių (ypač studentai) turį chronišką įprotį atidėlioti. Tad kokios yra atidėliojimų priežastys?
Tingumas ir neveiklumas. Tokie žmonės daug planuoja ir svajoja, tačiau jiems trūksta atkaklumo ir aktyvaus tikslų siekimo. Nuolatos randa įvairių pasiteisinimų, tuo pačiu apgaudinėja save, ir verčia kaltę aplinkos veiksniams. Jeigu jums trūksta susidomėjimo užduotimi, paraginkite save ją atlikti. Žinojimas, kad po darbo jūsų laukia mėgstama veikla, gali būti stiprus spyris imtis užduoties. Apdovanokite save už produktyvų elgesį. Įpusėjote darbuotis? Puiku! Išeikite pasilinksminti su draugais, ar nusipirkite tai, ko senai troškote.
Paprasta baimė. Net ir pats stropiausias žmogus gali imti pradėti atidėlioti. Pavyzdys labai paprastas – vizitas pas gydytoją. Žmogus, bijodamas nemalonių pojūčių, atidėlioja vizitą. Jei Jūs esate toks, pabandykite šią baimę išpūsti. Blogiausio scenarijaus įsivaizdavimas nesėkmės atveju gali padėti pažvelgti į situaciją reikiamu aspektu. Taip pat prisiminkite laikus, kai jums pasisekė įveikti sunkias užduotis. Jeigu jums tada pavyko, tikėtina, kad pavyks ir šį kartą.
Perfekcionizmas. Apskritai, perfekcionizmas tai tendencija nuvertinti save, savo galimybes ir gebėjimus. Žmogus verčiau atidės darbus, nepasitikėdamas savo jėgomis ir galimybėmis. Ką daryti? Peržvelkite nusistatytus standartus. Ar jie realūs? Įsisąmoninkite, kad klaidos yra vertingos pačios savaime, iš jų galite pasimokyti ir tobulėti.
Akademinė prokrastinacija. Ši savoka yra labiausiai tinkama ir pažįstama studentams, nes jų mokymosi tempas yra perpildytas darbais, nereikia pamiršti ir kitų gyvenimo įvykių. Savo galimybių pervertinimas bei laiko planavimo problema – visa tai baigiasi akademine prokrastinacija. Nusistatykite realius, pasiekiamus tikslus. Abstraktų pasakymą „šiandien reikia pasimokyti“ pakeiskite konkrečiu – „iki 8 val. turiu perskaityti 20 puslapių.“ Sėkmingai žengę vieną žingsnį, būsite motyvuoti eiti toliau.
Naujovių vengimas. Vieni iš mūsų yra linkę mokytis naujovių, kiti jų vengia ir stengiasi palikti viską, kaip buvę, nors pokyčiai palengvintų gyvenimą. Tad ką reikėtų padaryti, tai tiesiog paprašyti pagalbos kitų, kurie mielai paaiškins ir parodys pavyzdį.
Kaip su tuo kovoti?
Norint nugalėti savo priešą, reikia jį pažinti geriau. Dėja, visiškai atsikratyti prokrastinacijos yra neįmanoma. Tačiau žinant, kad ji tiesiogiai susijusi su motyvacija, galima apgauti protą, liepiantį gauti naudos čia ir dabar. Žmonėms, kurie yra linkę atidėlioti yra siūloma užduotis skirstyti pagal svarbą ir terminus, planuoti darbus, pašalinti demotyvuojančius veiksnius. Svarbiausia yra susirasti, kas geriausiai motyvuoja. Pavyzdžiui, jei jus motyvuoja maistas, dirbę 45 minutes galite save pagirti skaniu užkandžiu. Jei atlikote darbą, leiskite sau 10 minučių panaršyti internete, pažaisti žaidimus, ar užsiimti kita sau miela veikla. Svarbu gauti iš to naudos.
Džiugu, kad mes esame tokie išradingi, ir kiek visko prisigalvojame, kad tik galėtume atidėti darbus, tačiau užuot skyrę savo jėgas tam, geriau susikaupkime ir atlikime užduotis – juk taip smagu, kaip visi darbai būna baigti, ir didelis akmuo nukrenta nuo krūtinės.
