© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Reikalingas bei lauktas Psichikos sutrikimų ir savižudybių prevencijos veiksmų planas nepateisino kai kurių ekspertų vilčių, nes jame nenumatyta jokių esminių pokyčių psichikos sveikatos paslaugų sistemoje. Dalis į šio dokumento kūrimą įtrauktų specialistų paskelbė jam nepritariantys, rašo “Lietuvos žinios”.

Psichikos sutrikimų ir savižudybių prevencijos veiksmų planui 2014-2016 metais įgyvendinti siūloma skirti 28,4 mln. litų.

Plane siūloma steigti vaikų psichikos sveikatos klasterį, sukurti bei įgyvendinti vaikų psichikos sveikatos ir gerovės strategiją. Per trejus metus už 1,4 mln. litų numatoma organizuoti sveikatos priežiūros specialistų mokymus. Kasmet po 660 tūkst. litų žadama numatyti mobilių psichiatrinių krizių valdymo komandoms prie krizių intervencijos centrų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) įkurti. Beveik 2 mln. litų reikės bendram bandymų nusižudyti ir suteiktos pagalbos registrui parengti bei įdiegti. Daugiau nei 2,5 mln. litų kainuos savižudybių prevencijos biuro įsteigimas.

“Darbo grupėje nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio nevyko jokių diskusijų, jos narių nebuvo klausiama, kurias priemones įtraukti, ir, mūsų neinformavus, gruodžio 27 dieną veiksmų planas darbo grupės vardu buvo oficialiai pateiktas ministerijai”, – sakė vienas iš dokumentą rengusios darbo grupės narių, viešosios įstaigos “Vaikų linija” vadovas, psichologas dr. Robertas Povilaitis.

Anot jo, sausio pabaigoje 11 ekspertų, dirbusių darbo grupėje, pareiškė nepritariantys parengtam dokumentui. Jie veiksmų plane pasigedo strateginio nuoseklumo, esą pasirinktos priemonės menkai susijusios, jų veiksmingumą sunku įvertinti.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 

Taip pat skaitykite: