Vyriausybė, įvertinusi itin ženklius galimus valstybės biudžeto pajamų netekimus ir tai, kad vartotojai vis tiek nepajus tiesioginės naudos bei atsižvelgusi į galimus konkurencinių sąlygų iškraipymus, nepritarė projektui, kuriuo buvo siūloma devynioms prekių ir paslaugų grupėms nuo 2011 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 10 procentų PVM tarifą.
Dėl lengvatinio 10 proc. PVM tarifo taikymo devynioms prekių ir paslaugų grupėms, kaip siūloma Seime, metiniai valstybės biudžeto pajamų netekimai sudarytų apie 428 mln. litų. Įvertinus tai, kad per 2011-2012 metus valdžios sektoriaus deficitą siekiama sumažinti 4,5 mlrd. litų, grąžintų PVM lengvatų netekimai deficito sumažinimo uždavinį padidintų iki beveik 5 mlrd. litų.
Lengvatinių PVM tarifų taikymo buvo atsisakyta nuo 2009 m. sausio 1 d., įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas. Dabar siūloma taikyti lengvatinį 10 procentų PVM tarifą argumentuojant tuo, kad panaikinus PVM lengvatas padidėjo atitinkamų produktų ir paslaugų kainos, vartojimas mažėja, o į biudžetą tai nepritraukė papildomų pajamų. Tačiau atlikti tyrimai ir analizė įrodo, kad šie argumentai nėra pakankamai pagrįsti, nes vartojimas labiausiai sumažėjo dėl ekonomikos nuosmukio, o ne dėl lengvatinių PVM tarifų atsisakymo – ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
Remiantis „Eurostat” duomenimis, Lietuvoje 2009 m., palyginti su 2008 m., mažmeninė prekyba (išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą) sumažėjo 23,8 proc., Latvijoje atitinkamai – 37,4 proc., Slovakijoje – 26,8 proc., Slovėnijoje – 21,4 proc., Estijoje – 19,8 procento.
Išanalizavus prekių ir paslaugų, kurioms siūloma nustatyti lengvatinį 10 proc. PVM tarifą, apyvartų pokyčius, akivaizdu, kad šių prekių ir paslaugų apyvartos kito atsižvelgiant į ekonominį ciklą. 2008 m. apyvartos didėjo daugiausia dėl tuo laikotarpiu sparčiai kilusių prekių ir paslaugų kainų, o per 2009 m., prasidėjus sunkmečiui, šių veiklų apyvartos, žinoma, sumažėjo.
Kalbant apie prekių ir paslaugų, kurioms siūloma nustatyti lengvatinį 10 proc. PVM tarifą kainų pokyčius, atlikta analizė rodo, kad 2008 m. šių prekių ir paslaugų kainos augo sparčiai, nors tuo metu joms taikomi PVM tarifai nesikeitė: pavyzdžiui, 2008 m. gruodžio mėn., palyginti su 2007 m. gruodžio mėn., mėsa brango 22,1 proc., knygos – 9,1 proc., farmacijos gaminiai – 10,4 proc., keleivių vežimas keliais – 23,2 proc.
Nuo 2009 m. sausio 1 d., šioms prekėms ir paslaugoms pradėjus taikyti standartinį PVM tarifą, per metus (2009 m. gruodžio mėn., palyginti su 2008 m. gruodžio mėn.) mokesčio padidėjimas į vienų prekių ar paslaugų kainą buvo perkeltas tik iš dalies arba visai neperkeltas. Antai, lyginant 2009 m. gruodžio mėn. su 2008 m. gruodžio mėn., mėsa pigo 1,1 proc., apgyvendinimo paslaugos – 4,8 proc. O kai kurių prekių ir paslaugų kainos 2009 m. didėjo ženkliai daugiau, nei tai galėjo įtakoti PVM tarifo padidinimas, pavyzdžiui, knygų kainos padidėjo daugiau kaip 2 kartus, nei tai įtakojo PVM tarifo padidinimas, panašiai buvo ir vaistų bei keleivių vežimo paslaugų teikimo sektoriuose.
Be to, ir Valstybės kontrolė, ir Europos Komisija atliko išsamius sumažinto PVM tarifo taikymo poveikio tyrimus. Antai tyrimo ES valstybėse narėse išvados skelbia, kad mažesnis PVM tarifas tik iš dalies atsispindi arba visiškai neatsispindi kainoje, kurią sumoka vartotojas. O jei kaina dėl mažesnio tarifo sumažėja, tas sumažėjimas yra nežymus ir trunka tik laikinai. Taigi, PVM lengvatinių tarifų taikymas dažniausiai veikia kaip subsidija konkrečioms įmonėms, o vartotojai naudą menkai pajunta.
Be to, dėl įvairių lengvatų prarandamas mokesčių sistemos vientisumas ir skaidrumas: lengvatiniai PVM tarifai iškraipo santykines prekių ir paslaugų kainas, o tai lemia nevienodas konkurencijos sąlygas panašioms prekėms ir paslaugoms.