Paskutinis vasaros savaitgalis aktyviausiajai Lietuvos studentijos daliai tradiciškai buvo intensyvus ir našus: pajūryje vyko kasmetinė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) organizuojama Asamblėja 2010, kurios tema šiemet buvo „Raktas į sėkmingas studijas“. Tris dienas rakto į sėkmingas studijas lydymo paslaptimis kartu su kitais dalinausi ir aš.
Pirmąją dieną iš karto po Asamblėjos 2010 atidarymo daugiau nei 100 žmonių būrys aktyvistų, susirinkusių iš pagrindinių Lietuvos aukštųjų mokyklų – LSS narių, drauge su Studentų sąjungos Alumni bei svečiais (dėstytojais, atstovais bei kitais „šviesuoliais“) buvo paskirstyti į šešias darbo grupes, kuriose, padedami moderatorių, analizavo studentams aktualias problemas. Kadangi galėjau rinktis grupę laisvai ir niekieno neverčiama, mano pasirinkimą įtakojo darbo grupės pavadinime esantis žodis „studentas“ ir seniai matytas pažįstamas veidas – buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės (VDU SA) prezidentas ir LSS Alumni Tadas Martusevičius. Pasirinkta tema skambėjo štai taip: „Mokėti – 4ui, gauti – 8tą, stebėtis, kodėl ne 10.“ Gero studento receptas.
Keletą valandų, pasiskirstę į „gerus“ ir „blogus“ studentus, kartu su atstovais iš įvairių aukštųjų mokyklų stengėmės išsiaiškinti, kokie ingredientai sudaro gero studento receptą. Galiausiai išskyrėme pagrindinius keturis: platus požiūris, laiko planavimas, prioritetų nusistatymas ir kritiškumas. Po šios „receptūros“ sudarymo susijungėme su kita darbo grupe, kurios moderatorė buvo žurnalistikos ir leidybos ekspertė Lidija Laurinčiukienė, o grupės nagrinėjama tema – „Dešimtukui moka tik Dievas – gero dėstytojo receptas“. Susijungę bandėme „pageneruoti“ idėjų, kokiais būdais gerinti santykius tarp autoritetingojo dėstytojo ir įvairiapusiško studento. Įvardysiu kelis iš „gimusių“ pasiūlymų: organizuoti studentų mokymus dėstytojams; įkurti erdvę studentams ir dėstytojams (pvz., „Laisvalaikio klubas“), kur jie galėtų daugiau pabendrauti neformaliai; auditorijose pastatyti atsiliepimų dėžutes (į pastabas dėstytojas turėtų reaguoti iš karto tuo metu, kai dalykas yra dėstomas); padėkoti dėstytojams; dėstytojai galėtų organizuoti „Laisvai pasirenkamų dalykų mugę“ ir pan. Visų darbo grupių rezultatai yra užfiksuoti ant popieriaus lapo ir artimiausiu metu bus pradėti įgyvendinti aukštosiose mokyklose.
Pirmosios dienos vakarą „susikovę“ žaidime „Protmušis“, antrąją Asamblėjos 2010 dieną studentų atstovai dalyvavo simuliacijoje, kurioje kiekvienam iš jų buvo paskirtas tam tikras specifinis vaidmuo (į jį simuliacijos dalyviai turėjo įsijausti pagal duotas „personažo“ charakteristikas), todėl jie galėjo atitinkamai įtakoti procesus Nenugalimųjų jėgų universitete. Tiek rektorius, tiek prorektoriai, tiek administracijos bei studentų atstovai turėjo atitinkamas asmenines darbotvarkes, pagal kurias vyko įvairūs susitikimai, posėdžiai, buvo priimami sprendimai ir pan., o visą simuliaciją vainikavo Senato posėdis, kurio metu buvo sprendžiami per dieną susikaupę klausimai.
Kadangi atstovavau „ketvirtąją valdžią“, teko „pūsti miglą į akis“ ir kartu su kolega Edvinu Šlėve rašyti bulvarinei spaudai skirtus pranešimus, kurie kėlė skandalus ir kompromitavo Universiteto „valdžią“.
Per trečiąją dieną vykusį aptarimą simuliacijos dalyviai dalijosi įspūdžiais, kurie buvo įvairiapusiai: vieniems trūko laiko įvykdyti visas paskirtas užduotis, kitiems jo buvo per daug; vieni sugebėjo įsijausti į vaidmenį ir siekti savo tikslų, kitiems trūko aiškumo; vieniems ši simuliacija buvo visiškai nauja, netikėta ir įdomi, kiti jautė darantys tą patį, ką daro kasdien (pavyzdžiui, atstovauja studentams akademinių-socialinių reikalų srityje). Aš pati turėjau puikią progą įsitikinti, kaip galima „žaisti žodžiais“ ir, pasitelkiant fantaziją, iš kelių žmogaus pasakytų frazių sukurti visą istoriją apie tai, ko net nebuvo. Žinoma, šioje vietoje galėčiau pakartoti Kauno Technologijos universiteto Studentų atstovybės (KTU SA) prezidento pasakytus žodžius, jog „tai darantys žmonės, matyt, yra susipykę su savo vertybėmis“. Tačiau gauta patirtis man darkart įrodė, jog kiekvienas ištartas žodis (nesvarbu, kokio turinio jis bebūtų) yra aukso vertės, nes kiekvieno iš mūsų supratimo ir interpretacijų amplitudė yra ypatingai skirtinga.
Be visų rimtų ir išties turiningų dalykų LSS Asamblėjoje 2010 užteko laiko ir pasilinksminimams: antrosios dienos vakarą tradiciškai buvo švenčiamas LSS gimtadienis ir 19-ieji „Laužai“. Prie jūros susirinkę studentų atstovai sveikino LSS sulaukus paskutinio „nioliktojo“, o vėliau šoko-trypė iki pat paryčių.
Po trečiąją dieną vykusio Asamblėjos aptarimo atstovai iš Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) pristatė jau netrukus prasidėsiantį 10 mln. vertės projektą „Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“. Projekto metu visuomenė bus plačiai informuojama apie aukštojo mokslo galimybes Lietuvoje, bus organizuojami mokymai, kaip tinkamai reprezentuoti Lietuvą ir studijas joje, 8 mln. iš 10 mln. bus skiriami studentų stipendijoms.
Sekmadienio vakarą grįžusi namo populiariajame socialiniame tinklapyje facebook.com rašiau, jog savaitgalis pajūryje pareikalavo iš manęs dvejų praleistų Lietuvos rinktinės varžybų bei F-1 lenktynių, žaliosios striukės ir kojų, tačiau suteikė galimybę susitikti seniai matytus veidus, generuoti idėjas geresniems studento ir dėstytojo santykiams palaikyti, išmokti „žaisti” žodžiais, išsimaudyti aluje (mat buvau juo visa aplaistyta) ir, kaip visada, šokti-trypti iki ryto. Ir iš tiesų po tokių susitikimų dar kartą įsitikinau, jog nuolatiniams sėkmingam rakto (iš)lydymui reikalingas stiprus noras bei efektyvios pastangos, kurias turime dėti kiekvienas iš mūsų atskirai bei visi kartu.
Rūta Žmuidzinaitė
www.studentas.lt
