Gruodžio 10, 11 d. 18 val. Kauno menininkų namuose, gruodžio 15, 17, 18 d. 18 val. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje premjera – „Bona Sforca. Atsisveikinimas“.
Pjesės autorė Liucija Armonaitė, režisierius Gytis Padegimas, scenografiją sukūrė Skaidra Žeižytė, kostiumus – Jūratė Maurušatienė, muziką parašė Gintaras Kizevičius. Pagrindinį Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos vaidmenį atlieka aktorė Olita Dautartaitė; italų kapelos muzikantą vaidina Uršulė Taujanskaitė.
Spektaklis „Bona Sforca. Atsisveikinimas“ pristato įtakingą XVI a. pradžios asmenybę – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą. Ji – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina, dėjo daug pastangų stiprindama ir garsindama Europoje Jogailaičių dinastiją, skleisdamas Lietuvoje Renesanso kultūrą, meną, mokslą. Ji buvo sumani politikė; išgarsėjo ir savo įžvalgumu diegiant naujoves, keliant šalies ūkį. Kartu tai buvo tragiško likimo asmenybė – Motina ir Valdovė…
„Man Bona Sforca – viena įdomiausių Lietuvos istorijos asmenybių, – sako pjesės autorė L.Armonaitė. – Deja, apie ją mažai kalbama, ne visi žino apie jos nuopelnus Lietuvai, tačiau vos ne kiekvienas pasakys, kad ji neva nunuodijo Barborą Radvilaitę, sugriovė romantišką sūnaus Žygimanto Augusto ir Barboros meilę… Viliuosi, kad spektaklis paskatins labiau pasidomėti šia ypatinga moterimi, o kartu ir mūsų šalies istorija, kurią kuriant dalyvavo daug išskirtinių, šiandien nepelnytai primirštų, asmenybių.“
Režisierius G.Padegimas primena, kad pastaruoju metu, kai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje valstybėms ėmė vadovauti daug moterų, spektaklis apie Boną Sforcą pasirodo labai laiku. „Labai simboliška ir tai, kad „Bona Sforca.Atsisveikinimas“ pasirodo metų gale, – įsitikinęs G.Padegimas. – Tai tarsi mūsų atsisveikinimas su metais, kai minime Lietuvos vardo tūkstantmetį.“
Bonos Sforcos vaidmenį kuria aktorė Olita Dautartaitė, 32-erius metus dirbusi Šiaulių dramos teatre, pastaruoju metu sugrįžo gyventi į gimtąjį Kauną. Aktorė pasakoja, kad šių metų rudenį Kauno menininkų namuose vykusios repeticijos su režisieriumi Gyčiu Padegimu, jai buvo ypatinga kūrybinė dovana. „Buvo labai įdomu pažinti Boną Sforcą, neeilinę istorinę asmenybę, – sako O.Dautartaitė. – Bet kurti šį vaidmenį sekėsi sunkiai, nes labai mažai žinojau apie XVI a. pradžios Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę. Taigi Liucijos Armonaitės pjesė, kurioje daug istorinių ir biografinių Bonos Sforcos faktų, man visiškai nauja ir, aišku, įdomi patirtis. Todėl labai džiaugiuosi, kad būtent režisierius Gytis Padegimas, su kuriuo teko nemažai dirbti Šiaulių dramos teatre, sutiko režisuoti spektaklį „Bona Sforca. Atsisveikinimas“. Per repeticijas nagrinėjame kiekvieną sakinį, kiekvieną Bonos jausmų niuansą. Laukiu premjeros ir baiminuosi, nes tai monospektaklis – labai sudėtingas žanras.“
Muziką spektakliui sukūręs klaipėdietis kompozitorius Gintaras Kizevičius, gerai žinomas kaip eksperimentinės muzikos kūrėjas ir propaguotojas. „Tačiau su džiaugsmu ėmiausi kurti muziką monodramai „Bona Sforca. Atsisveikinimas“, – pasakoja G.Kizevičius. – Šis darbas man buvo įdomus, nes turėjau puikią galimybę vėl prisiliesti prie turtingos ir intelektualios Renesanso epochos kultūros, kurios didybe žavisi ir šiandienos, XXI a. žmonės. Beje, spektaklyje išgirsime ir gyvos muzikos. Ją atliks jauna fleitininkė Uršulė Taujanskaitė, atliekanti nedidelį, bet svarbų italų kapelos fleitininko, vaidmenį.“
