Seimas antradienį atmetė nutarimo projektą, kuriuo Konstitucinio Teismo (KT) siūlymu buvo numatyta keisti Darbo partijos kandidatų eilę.
Už projektą balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 29, susilaikė 25 parlamentarai, tad neužteko balsų priimti nutarimą pagal KT išvadą, kad pirmumo balsai buvo nustatyti pažeidžiant įstatymą.
“Tokiu atveju lieka galioti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas”, – sakė posėdžiui pirmininkavęs liberalas Erikas Tamašauskas.
Nutarimu siūlyta konstatuoti, kad galutinėje Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilėje įrašius Živilę Pinskuvienę, JolantąGaudutienę, Joną Pinskų, Vytautą Gricių, Viačeslavą Ždanovičių buvo pažeistas įstatymas, ir šie kandidatai negali įgyti Seimo nario mandato.
Rinkimų barjerą peržengusius Ž.Pinskuvienę, J.Gaudutienę, J.Pinskų išbraukus iš Darbo partijos kandidatų sąrašo, siūlyta nustatyti, kad vietoje jų Seimo nariais yra išrinkti Vilija Filipovičienė, Gediminas Jakavonis, Larisa Dmitrijeva.
Konstitucinis Teismas šeštadienį paskelbė, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, tačiau mandatų skaičius daugiamandatėje apygardoje nustatytas teisingai. KT savo išvadoje konstatavo, kad VRK turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė.
“VRK sprendimu tvirtindama galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę ir nustatydama, kokie konkretūs asmenys pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą yra išrinkti į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, neatsižvelgė į turimą informaciją, kad buvo organizuojamas masinis balsų pirkimas bausmės vykdymo vietose skatinant paduoti pirmumo balsus už konkrečius Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąraše esančius asmenis, t.y. J.Pinskų, Ž.Pinskuvienę, J.Gaudutienę, V.Gricių, V.Ždanovičių”,- rašoma KT išvadoje.
Pasak KT, Vyriausioji rinkimų komisija pažymėjo ir tai, kad galėjo būti papirkta iki 3 tūkst. rinkėjų, kurie 2012 metų spalio 14 dieną Seimo rinkimuose galėjo balsuoti už Darbo partiją ir pirmumo balsus paduoti už minėtus asmenis, tačiau irgi tokia medžiaga priimdama sprendimą nesirėmė.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas.
Jei KT priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus.
