Parlamentarai žengė pirmą žingsnį, kad būtų sudaryta galimybė paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją apie kandidatus į aukštus postus.
Už keturių Seimo Darbo partijos frakcijos narių parengtą Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos projektą po pateikimo antradienį balsavo 69, prieš buvo dešimt, 18 susilaikė. Pataisą palaikė visi “darbiečiai”, socialdemokratai, “tvarkiečiai” bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Palaikančiųjų buvo ir tarp konservatorių, ir Mišrioje Seimo narių grupėje.
Projektą nutarta svarstyti ypatingos skubos tvarka. Balsavimą dėl priėmimo iš pradžių norėta rengti antradienio popietiniame posėdyje, bet vėliau sutarta nukelti į ketvirtadienį. Darbo partijos frakcijos seniūno Kęstučio Daukšio reikalavimu Seimas pakeitė ir pagrindinį komitetą, kuris teiks išvadą dėl projekto. Vietoj socialdemokrato Juliaus Sabatausko vadovaujamo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pagrindiniu paskirtas “darbiečio” Artūro Paulausko vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
“Tai mažas žingsnelis į priekį, kad manipuliacijos būtų apribotos”, – pristatydamas projektą sakė vienas iš jo autorių Vytautas Gapšys.
Jis pabrėžė, kad kriminalinės žvalgybos informacija galėtų būti išslaptinta tik tuo atveju, jeigu būtų duotas kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo sutikimas.
“Žmogus irgi turėtų turėti bent minimalią galimybę apsiginti”, – tvirtino “darbietis”.
Jis sakė, kad pataisa svarbi ir žiūrint iš žmogaus teisių pozicijų.
“Kartais ne taip svarbu, būsi ar nebūsi paskirtas, bet labai svarbi tavo reputacija, kad išeinant galėtumei pasakyti: “Va, aš turiu tą pažymą, ir kiekvienas iš jūsų, kuris ją skaitote, ir įvertinkite”. Tada atsakingiau dirbs ir kriminalinės žvalgybos institucijos, vertindamos medžiagos patikimumo lygį ir kokios ji yra svarbos. Gal ne kiekvienas bernvakaris pažymoje turėtų būti aprašytas?” – svarstė V.Gapšys.
Pagal “darbiečių” pataisą, valstybės vadovams pateikiama informacija būtų išslaptinama, jei to paprašytų prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, ir su tuo sutiktų pats asmuo bei kriminalinės žvalgybosinstitucijos vadovas. Pataisą išslaptinti taip pat galėtų prašyti pats asmuo, apie kurį ji surinkta.
Prieš projektą pasisakę parlamentarai teigė, kad įstatymas keičiamas dėl vieno žmogaus.
“Įstatymą, atrodo, bandome pritaikyti prie konkrečios situacijos ir žmogaus, bet ar tai padės išspręsti problemą? Esmė juk yra ne informacijoje, kokią teikia kriminalinės žvalgybos institucijos, bet kas ir kokiais tikslais tikslais tą informaciją naudoja. Šis įstatymo projektas neužkerta kelio vienam iš valstybės vadovų, šiuo atveju prezidentei, piktnaudžiauti savo valdžios galiomis ir naudoti žvalgybinę informaciją savo galių demonstravimui”, – teigė Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys.
Minėtą pataisą Darbo partijos parlamentarai parengė po to, kai išsiskyrė prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus vertinimai dėl kandidato į švietimo ir mokslo ministrus Vydo Gedvilo. Prezidentė, argumentuodama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta medžiaga, atmetė šią kandidatūrą, o premjeras savo ruožtu teigė, kad STT pažymoje esanti informacija netrukdytų jam eiti pareigas.
STT informacija yra įslaptinta. V.Gedvilas pareiškė, kad norėtų jos paviešinimo.
STT teigimu, “darbiečių” siūloma pataisa prieštarauja pamatiniams kriminalinės žvalgybos principams, ją priėmus kriminalinės žvalgybos subjektų veikla būtų labai suvaržyta. Anot tarnybos, būtų sukurta teisinė procedūra, kai suinteresuoti asmenys galėtų gauti informaciją, ar jų atžvilgiu nėra atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai.
