Seimo Konstitucijos komisija, kuriai perduota parengti pataisas dėl partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderio europarlamentaro Rolando Pakso galimybių kandidatuoti į Seimą, prašo Vyriausybės pozicijos.
Komisijos nariai trečiadienį nusprendė prašyti, kad Vyriausybė “sukonkretintų savo nuomonę”, nes praėjusios kadencijos Vyriausybė dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įgyvendinimo R.Pakso atveju pateikė kelis ekspertų grupės parengtus Konstitucijos keitimo variantus.
Kreiptis į Vyriausybę pasiūlė konservatorius Stasys Šedbaras. Praėjusią kadenciją jo vadovautas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimui EŽTT sprendimą siūlė įgyvendinti nekeičiant Konstitucijos. Seimas priėmė rinkimų įstatymo pataisas, kad kandidatuoti į parlamentą po apkaltos būtų draudžiama ketverius metus, tačiau jas prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui pripažino Konstitucinis Teismas. Jis konstatavo, jog norint suteikti teisę per apkaltą pašalintam prezidentui kandidatuoti į Seimą, reikia keisti Konstituciją.
“Aš siūlau, kad Seimo valdyba paprašytų Vyriausybės nuomonės, ir ji iki galo įgyvendintų šią funkciją. Už EŽTT sprendimų įgyvendinimą atsakinga Vyriausybė”, – sakė S.Šedbaras.
Buvusią kadenciją teisingumo ministro pareigas Ministrų kabinete ėjęs liberalas Remigijus Šimašius replikavo, jog Vyriausybė Seimui perdavė ekspertų grupės parengtus variantus, o ne konkretų projektą, nes Vyriausybė neturi Konstitucijos pataisų iniciatyvos teisės.
“Motyvas, dėl ko pateikti keli variantai, buvo tas, kad Vyriausybė Konstitucijos pakeitimo projekto negali pateikt. Bet kokiu atveju projektą reikės registruoti Seime, ir kitos alternatyvos nėra”, – sakė R.Šimašius.
Nusprendę kreiptis į naujos sudėties Vyriausybę dėl EŽTT sprendimo įgyvendinimo, Seimo Konstitucijos komisijos nariai prie klausimo planuoja grįžti kitame posėdyje, kuris bus šaukiamas kovo 6 dieną.
Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisų projektui dėl kandidatavimo po apkaltos, toliau jį nagrinėja Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai bei Konstitucijos komisija. Pataisos pateiktos argumentuojant, jog tai – pirminis variantas, kuris gali būti iš esmės koreguojamas svarstymo metu.
42 praėjusios kadencijos parlamentarai pasiūlė papildyti Konstituciją dviem nuostatomis – kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai, ir kadSeimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką, jeigu nuo šio pripažinimo įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo EŽTT. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
