Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyrius, vykdydamas programą pagal planą, skirtą Kauno rajono suaugusiųjų aplinkosaugos švietimui, suorganizavo informacinį renginį „Atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“.
Renginyje dalyvavę Kauno rajono seniūnai ir seniūnijų atstovai susipažino su energijos taupymo ir efektyvaus jos išteklių vartojimo strategija, alternatyviais energijos šaltiniais (medienos atliekos, hidroenergija, šiaudai, biodujos, geoterminė energija, komunalinės atliekos, vėjo, saulės energija, durpės), autonominio šildymo privalumais ir problemomis.
Informacija buvo iliustruojama gyvais pavyzdžiais, aplankant Lietuvos energetikos institutą, Kauno vandenvalos įmonę, Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė“ bio ir saulės energiją naudojančią katilinę, Juragių vėjo jėgainę.
Ant Lietuvos energetikos instituto stogo renginio dalyvius sukvietęs Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas, daktaras Juozas Savickas, pademonstravo saulės energiją naudojančius plokščiuosius radiatorius-kolektorius, kurių 5,4 m2 plotas prišildo 500 l talpos boilerį.
Kita stotelė – „Kauno vandenų“ dumblo valykla, kurioje apie vandenvalos procesą ir biodujų panaudojimą energijos bei šilumos gamybai pasakojo vyr. technologas Bronius Strumskis.
Pasak jo, dumblo tvarkymas bioreaktoriuose yra pats efektyviausias. Procese gautas biodujas kažkada galvota panaudoti kaip kurą viešajam transportui, tačiau tam jį reikėtų išvalyti iki metano, o to padaryti kol kas nepavyksta. Todėl šiuo metu gaunamas dujas dumblo valykla panaudoja turimuose generatoriuose gamindama elektros ir šilumos energiją, dalį jų tiekia A. Stulginskio universitetui, dar dalį sudegina fakele.
Vandenvalos proceso metu gautas 70 proc. drėgnumo dumblas šiuo metu yra gabenamas į Ežerėlyje esančią dumblo saugojimo aikštelę, tačiau ateityje planuojama tokį dumblą dar labiau išdžiovinus specialiose katilinėse naudoti kaip kurą.
Kačerginės vaikų sanatorija „Žibutė“ jau ne vienerius metus patalpas ir vandenį šildo bioenergiją ir saulės energiją naudojančia katiline, kurią padovanojo Švedijos energetikos agentūra (STEM): vanduo šildomas saulės kolektoriuose, o apsiniaukusiomis ar šaltojo sezono dienomis veikia medžio atliekomis kūrenama katilinė.
Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos prezidentas Petras Jonaitis papasakojo apie vėjo, saulės ir biomasės energetiką, apie Juragiuose stovinčią pirmąją Lietuvoje demonstracinę vėjo jėgainę: ji yra mažiausia iš pramoninių, 24 m aukščio, 55 kW galios (jei vėjo stiprumas nepakankamas, įsijungia silpnesnis, 11 kW generatorius; jėgainė pradeda veikti, jei vėjo stiprumas siekia bent 2,5 m/s).
Pasak P. Jonaičio, nuo 2003 metų, kai ši naudota jėgainė buvo pastatyta, jos parsivežimo kaštai atsipirko, tačiau apskritai kalbant apie alternatyviąją energetiką pirmiausia reikėtų pabrėžti kitus aspektus: „Atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimo efektyvumas visų pirma yra ne ekonominis, o ekologinis, socialinis ir aplinkosauginis – kitaip sakant, kompleksinis“.
