(c) KaunoZinios.lt archyvo nuotr.

Nuo spalio 30d. kauniečiai turėjo galimybę sudalyvauti tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“, kuris vyko Kauno filharmonijoje. Ši moderniosios muzikos šventė jau 15-ąjį kartą siekė žiūrovus pritraukti vis įdomesne programa. Daugiau nei savaitę organizuojami renginiai ir pasirodymai kvietė pažinti moderniąją kultūrą iš arčiau.

Šiais metais festivalio lankytojai įvairių konferencijų ir susitikimų metu galėjo pabendrauti su kompozitoriais – Šarūnu Naku, Giedriumi Kuprevičiumi bei Kauno miesto atlikėjais – pianiste Lina Krėpštaite, kariljonieriumi Juliumi Vilnoniu. Taip pat išgirsti daug įdomių minčių apie muzikos atlikimo ir interpretacijos ypatybes iš Anglijos, Italijos, Ukrainos, Suomijos ir kt. šalių muzikologų. Tačiau svarbiausia – galėjo mėgautis neįprastu, nekasdienišku modernios muzikos atlikimu. Kaip ir kiekvienais metais festivalio organizatoriai dėmesį skyrė ne tik naujiems kūriniams bei premjeroms, bet ir anksčiau sukurtiems kompozitorių darbams. Naujai atliekami užsienio ir lietuvių autorių kūriniai sudarė galimybę kitaip išgirsti ir interpretuoti jau seniai pažįstamą muziką. Tradiciniais tapę A.Martinaičio ir Stephen’o Montague kūriniai buvo improvizuojami vizualiniais sprendimais.

Lapkričio 4d. “Sintetinės pelkės” kompoziciją lydėjo šiuolaikinio šokio teatro „Aura“ atstovai. B. Letukaitės auklėtiniai atliko pelkės ir vandens motyvų kompoziciją. „Sintetinės pelkės“ vizualinė improvizacija prasidėjo ketvirtadienio pasirodymų pertraukos metu. Renginio lankytojus nustebino šokėjų išvaizda ir plastiški judesiai. Suvelti plaukai, baltai nugrimuoti veidai, juoda apranga bei tuščias, bejausmis žvilgsnis kėlė įvairių interpretacijų: kas tie žmonės, kodėl jų judesiai reikalauja tiek daug pastangų, ko jie siekia, kas yra toji pelkė iš tiesų, kas ji yra kiekvienam iš mūsų. Besiruošiant festivaliui „Iš arti“ B. Letukaitė patarė savo auklėtiniams atsakyti į šiuos klausimus ir surasti savo pelkės interpretaciją. Galbūt pelkė – tai šiuolaikinio pasaulio simbolis? O žmogus – bejausmė būtybė, įstrigusi nesibaigiančių problemų liūne, iš kurio ištrūkti kaskart vis sunkiau? Staiga muzikos fone pasigirdęs griaustinis kvietė žiūrovus sugrįžti atgal į renginio salę, kurioje klampios pelkės improvizaciją pakeitė „Auros“ trupės pasirodymas. Profesionalūs šokėjai scenoje įkūnijo gyvybingo vandens įvaizdį, kurį galima sieti su drugelio lemties imitacija. Trupės nariai kiekvienu savo judesiu stengėsi įprasminti laikiną žmogaus egzistenciją. Tokia vizualaus pasirodymo polemika buvo siekiama atskleisti du skirtingus požiūrius – tamsų ir gilų žmogiškosios būties liūną bei dinamišką ir ekspresyvų troškimą gyventi.

Šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ leido susipažinti ne vien tik su moderniąja muzika, premjeromis, tačiau ir su jos atlikėjais, kūrėjais, netgi renginio organizatoriais, pažvelgti į senus kūrinius kitomis akimis, iš naujo juos interpretuoti ir, žinoma, prisiliesti prie moderniosios kultūros kaip niekad arti.

Straipsnis parengtas VU KHF LFR8 grupės studentų

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: