Daug JAV vietos valdžios pareigūnų – policijos viršininkų, prokurorų, pastorių ir skautų organizacijos lyderių – patylomis dangstė skautų vadus ir kitus asmenis, įtariamus vaikų lytiniu išnaudojimu, rodo paskelbti konfidencialūs dokumentai, susiję su pažeidimais, vykusiais 1959-1985 metais.
Tuo metu pareigūnai teisindavo kaltininkų veiksmus, jausdami pareigą apsaugoti skautų judėjimo gerą vardą ir palaikyti jo gerus darbus. Tačiau, kaip rodo 14 500 puslapių slaptų “perversijos dokumentų”, kurie ketvirtadienį buvo paskelbti pagal Oregono Aukščiausiojo Teismo nurodymą, šie veiksmai tapdavo skydu įtariamiems išnaudotojams, o jų aukos kentėdavo tyloje.
Dokumentai byloja apie gausius numanomo lytinio išnaudojimo atvejus visoje šalyje, pradedant mažu Adirondakso miesteliu, baigiant Los Andželo centru.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Portlando prokurorė Kelly Clark (Keli Klark) pasmerkė Berniukų skautų organizaciją, kuri tęsia bylinėjimąsi, siekdama, kad būtų paviešinti ne visi įslaptinti dokumentai.
“Paslaptys apie pavojus vaikams negali būti saugomos”, – pažymėjo K.Clark, kuri 2010 metais laimėjo istorinę bylą prieš skautų organizaciją, atstovaudama ieškovui, kuris buvo išnaudojamas vieno skautų vado pavaduotojo praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje.
Minėta medžiaga buvo pateikta prisiekusiesiems 2010 metais Oregone nagrinėtoje civilinėje byloje, kurią skautų organizacija pralaimėjo, o valstijos Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad šie dokumentai turi būti paviešinti. Po mėnesius trukusių protestų ir redagavimų, skautų organizacija ir K.Clark juos paskelbė.
Naujienų agentūra “The Associated Press” gavo šių dokumentų kopijas kelios savaitės prieš jų paviešinimą ketvirtadienį ir atliko išsamią jų analizę, tačiau sutiko neskelbti jokių straipsnių šia tema, kol medžiaga nebus oficialiai paviešinta.
Naujoji medžiaga tėra langas į daug didesnį dokumentų rinkinį, kurį Amerikos skautų organizacija pradėjo kaupti tuojau po jos įkūrimo 1910 metais. Tarp dokumentų, laikomų organizacijos būstinėje Teksase, esama pranešimų iš vietos ir nacionalinių skautų vadovų, ranka rašytų nukentėjusiųjų ir jų tėvų laiškų, taip pat laikraščių iškarpų su straipsniais apie teisines bylas. Šiuose dokumentuose esama duomenų apie tvirkintojus, kurių nusikaltimai buvo įrodyti, tačiau taip pat faktine medžiaga nepagrįstų kaltinimų.
1959-1985 metais sukaupti dokumentai rodo, jog daugeliu atveju pedofilams nebūdavo leidžiama eiti skautų lyderių pareigas, o siekis išaiškinti tokius atvejus buvo pagrindinis šios medžiagos kaupimo tikslas.
Tačiau iš šių dokumentų ryškėja kai kurios nerimą keliančios tendencijos.
Daugeliu atvejų – daugiau nei trečdalyje visų incidentų, kaip rodo pačios skautų organizacijos statistika – policija nebūdavo informuojama apie numanomus pažeidimus.
Šioje medžiagoje taip pat mažai dėmesio skiriama skautų, galimai išnaudotų savo vadovų, likimui. Tačiau daugelyje dokumentų reiškiama užuojauta įtariamiems išnaudotojams, kurie dažnai būdavo siunčiami ieškoti pagalbos pas psichiatrus arba pastorius.
1972 metais Pensilvanijos skautų vadovas savo pranešime rekomendavo nutraukti bylą prieš įtariamą berniukų tvirkintoją, komentuodamas: “Jeigu nedvokia, skalbti nereikia.”
Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Daugeliu atvejų numanomi pažeidėjai būdavo pašalinami iš skautų organizacijos, tačiau įsidarbindavo kitus, kur jie galėdavo vadovauti jaunimui.
Vienas iš stulbinamų atradimų, padarytų peržiūrėjus paviešintą medžiagą – jos pastangos apsaugoti skautus nuo įtariamų išnaudotojų stulbinamai dažnai subliūkšdavo atsitrenkus į vietos valdžios abejingumo sieną, kai kada – susidūrus su bendruomenių vadovais.
1965 metų rugpjūčio 10-osios popietę viena nevilties apimta motina įžengė į Vošitos apygardos šerifo biurą Luizianoje. Ji papasakojo vyriausiajam šerifo įgaliotiniui baudžiamųjų bylų tyrimui, kad 31 metų skautų vadas išžagino vieną iš jos sūnų ir tvirkino du kitus.
Po šešių dienų skautų vadas atvyko į tą pačią nuovadą ir prisipažino.
“Neturiu paaiškinimo, kodėl tai padarėme – arba aš padariau, arba norėjau padaryti … Tikriausiai tai tebuvo impulsas”, – vyras sakė šerifo įgaliotiniui.
Pareigūnai nusprendė nepateikti kaltinimų.
“Šis asmuo ir skautai nebuvo persekiojami, siekiant išgelbėti skautų judėjimo vardą”, – Luizianos skautų vadovas rašė organizacijos būstinei.
Ketvirtadienį paskelbtame pranešime skautų organizacijos atstovas Deronas Smithas (Deronas Smitas) nurodė: ‘Nėra nieko svarbiau nei mūsų skautų saugumas.”
D.Smithas sakė, kad kai kada JAV skautų organizacijos atsakas į kaltinimus dėl lytinio išnaudojimo būdavo “aiškiai nepakankamas, netinkamas arba klaidingas” ir kad organizacija reiškia “giliausią ir nuoširdžiausią atsiprašymą aukoms ir jų šeimoms”.
