Šlienaviškiai trankiai pasitiko Jonines
(c) Kauno rajono savivaldybės archyvo nuotr.

Šlienavoje šiemet vėl atgaivinta graži tradicija visu kaimu ant marių kranto pasitikti Rasas. Senbuviai dar prisimena, kaip kadais liepsnodavo laužai, kaip būdavo dainuojama per Jonines aplinkiniuose kaimuose. Tačiau pastaraisiais metais šlienaviškiai šią visiems lietuviams brangią vidurvasario šventę pažymėdavo nebent savame rate. O šiemet Šlienava suskambėjo. Ir stebulė kupolėm puošta, ir dainuota, ir laužas kūrentas, ir vainikai plukdyti. O svarbiausia – vėl atkurta tradicija gražią bendruomeninę šventę pasitikti visu kaimu, su jaunais ir senais, su šeimomis ir giminėmis.

Pamary surengtą Rasų (Joninių) šventę šlienaviškiai drąsiai gali pavadinti išskirtine ir dėl to, kad bene pirmą kartą kaime taip pilnai buvo priminta ir išlaikyta senoji Rasų šventės dvasia su tam skirtomis apeigomis, palinkėjimais, dainomis. Tarsi primenant susirinkusiems, kiek daug bendra turi žodžiai „šventė“ ir „šventas“.

Štai kad ir žalumynais išpuošti vartai: dažnoje mūsų šventėje taip pasitinkamas svečias. Bet šįkart prie vartų Šlienavos žmonių laukė šeimininkės, kviesdamos simboliškai nusiprausti šaltinio vandeniu ir nusišluostyti lino rankšluosčiu. Tai daugeliui susirinkusiųjų buvo nauja, nematyta, stebino.

„Trumpiausią naktį per Saulės virsmą ateinama į naują pradžią. Tad į tokią šventę žmogus turi ateiti pasiruošęs, apsivalęs, švarus“, – taip šį senovės paprotį aiškino Kauno rajono Neveronių kultūros centro folkloro ansamblio „Viešia“ vadovė Jolanta Balnytė.

Simboliškai apsiprausę šlienaviškiai laukdami renginio šnekučiavosi su kaimynais, kūrėsi pamario pievelėse, dalijosi iš namų atsineštomis vaišėmis, lūkuriavo eilutėje prie restorano „Žemyn upe“ kepamų gardėsių. Vos per nepilną valandą pamaryje susibūrė, regis, visas kaimas: šventadieniškai pasipuošę senolės, pagyvenę poros, mažyliais vedinos šeimos, jaunimas, vaikai.

Tai, kas priminta šventės vakarą, daugelio susirinkusiųjų buvo primiršta, o nemažai kam – ir nematyta: kaip kupoliaujama, kuriamas aukuras, kaip aukojama ugniai duonos, žolynų, vandens.

Senovinės apeigos, senosios dainos ir šokiai priminė žmonėms, kokį turtą esame paveldėję iš protėvių. Į sceną pamary tą vakarą kopė Neveronių „Viešia“, Samylų kapela „Laumena“, etnografinis ansamblis „Senolės“.

Prie laužo, nuo dainų ir pasidalintos gražios nuotaikos pamažu „atšilo“ ir žmonės: drauge laužė ir skanavo naminės duonos, dalijosi saldžiomis trešnėmis iš savo sodo, drąsiau su atlikėjais traukė nuo vaikystės gerai žinomas dainas.

Sveikindamas susirinkusius su prasmingai švenčiama gražiausia vasaros švente, Kauno rajono savivaldybės meras ir šios šventės globėjas V. Makūnas priminė, kaip dosniai gamta ir aplinkybės apdovanojo Šlienavos seniūniją. Seniūniją puošia ir garsina ne tik Kauno marios, Miškų institutas, eksperimentinė miškų urėdija, kitos mokslo įstaigos, bet ir nuoširdūs žmonės.

Tą vakarą nuo šventinės scenos skambėjo ir daugiau padėkų, iš kurių paaiškėjo, kiek daug veiklių ir gabių žmonių prisidėjo, kad Šlienavai būtų sugrąžinta gražios vidurvasario šventės tradicija. Padėkos įteiktos R. Barkauskienei, N.Eidukaitienei, E. Targanskienei, A. Markauskui, E. Savickui, N. Vilpišauskienei, R. Vaičekoniui, V. Dakniui. V.Ravkai, R. Bakui, K. Šakūnui, D. Krasauskui, J. Sidabrienei, J. Balnytei, V. Kulokui.

Iki vėlaus vakaro susirinkusieji linksminosi prie laužo, jiems koncertavo grupės „DND“, „Kvinta“, Edmundas Kučinskas ir grupė „Tabasco“.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: