Kauno apskrities viršininko administracijoje vyko pasitarimas dėl Kauno sodų bendrijos „Baltasis gandras“ prašymo privatizuoti bendrijos naudojamą žemės sklypą. Ši problematinė istorija tęsiasi penkiolika metų ir tapo neišsprendžiamu rebusu dėl santvarkų ir įstatymų kaitos, ko pasekmė teisinio pagrindo leisti šiai Bendrijai privatizuoti žemę nebuvimas.
Apskrities viršininkės sukviesta specialistų komisija, sudaryta iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno apskrities viršininko administracijos ir miesto savivaldybės atstovų, buvo skirtingų nuomonių.
Kauno sodų bendrija „Baltasis gandras“ įsikūrusi prie rytinio Kauno aplinkelio, netoli IV-ojo forto. Ši žemė sovietmečiu priklausė sovietų armijai, tačiau ji buvo nenaudojama. 1979 metais Kauno įgulos viršininkas savo įsakymu leido šiame 15 ha plote sukurti sodų ir daržų bendriją. Sovietų armijai palikus Lietuvą, bendrijos teritorija iš armijos balanso atiteko valstybei.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys sodo žemės sklypų pardavimą ir nuomą, nenumato galimybės nei išnuomoti, nei parduoti naudojamą žemės sklypą bendrijai. LR Žemės įstatymas numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti sodininkų bendrijoms.
Nors 1994 metais bendrijos nariai įregistravo sodininkų bendriją ir mokėjo nuomą Kauno savivaldybės administracijai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ nebuvo įkurta įstatymų nustatyta tvarka ir kad sklypas mėgėjiškai sodininkystei nebuvo suteiktas. Aukščiausiasis Teismas konstatvo,ų nariams.
Atsižvelgiant į tai Kauno apskrities viršininkas neturi teisminio pagrindo išnuomoti arba parduoti šio žemės sklypo.
„Pagal šiuo metu galiojantį Žemės įstatymą ir kitus teisės aktus, negalime parduoti šios žemės. Bet šioje situacijoje iškyla žmogiškasis faktorius, reikia rasti sprendimą, kaip padėti beveik pustrečio šimto šeimų, kurie trisdešimt metų sodino vaismedžius ir užsiminėjo sodininkyste gautuose sklypuose. Žmonės nekalti, kad besikeičiant valstybės santvarkai, pakliuvo į įstatymų pinkles“, – sako apskrities viršininkė Ona Balžekienė. Ji ketina organizuoti susitikimą su miesto vadovais bei kreiptis į Vyriausybę.
