Žiniasklaidoje išplatintos nepagrįstos politikų spėlionės neva AB „Kauno energija” ieško privataus investuotojo. Bendrovės administracija neinicijuoja tokių sprendimų ir neturi teisės savarankiškai to daryti.
Viename šalies dienraštyje išsakyti teiginiai ir Kauno miesto savivaldybės Ūkio ir energetikos komiteto nario Kęstučio Mikėno cituota nuomonė bei komentarai neatitinka tikrovės ir yra nekompetentingi, formuoja neigiamą bendrovės ir jos vadovybės įvaizdį visuomenės akyse.
AB „Kauno energija” vertinimu, kalbos dėl bendrovės situacijos ir tolesnio likimo yra aiškiai politizuotos, visiškai nepagrįstos ir vertintinos kaip provokacija. Bendrovės administracija papildomai analizuos ir svarstys galimybę kreiptis į teismą dėl darbuotojų garbės ir orumo pažeidimo.
Itin tendencingai minėtoje publikacijoje pateikti duomenys, vaizduojantys finansinę bendrovės padėtį blogesnę, nei ji yra iš tikrųjų. AB „Kauno energija” stebėtojų tarybos nariai yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, kurie žino informaciją apie esamą padėtį.
Nėra jokio pagrindo teiginiams apie neva niūrias ir miglotas bendrovės skolų grąžinimo perspektyvas. Ilgalaikės AB „Kauno energija” paskolos šiuo metu sudaro 40 mln. litų, trumpalaikės – 27 mln. litų. Beprocentės paskolos bendrovės darbuotojams suteiktos ne 2008 m., o 1995 m. Visos šios paskolos pagal įsipareigojimus grąžinamos be jokių sutrikimų, pagal grafikus bei su visomis sutartyse numatytomis palūkanomis. Dalis paskolų, kurios buvo išduotos darbuotojams 1995 m., yra grąžintos, o kiti darbuotojai, kurie turi įsipareigojimų bendrovei, atsiskaito sklandžiai. Šiuo metu bendrovės darbuotojų paskolos sudaro 56 tūkst. Lt.
Miestiečiai „Kauno energijai” skolingi ne 48 mln. litų, o 25 mln. litų. Didžioji dalis skolų – anaiptol ne beviltiškos: arti dviejų trečdalių įsisenėjusių miestiečių skolų įmanoma susigrąžinti ir bendrovė jas išieško nuolatos įstatymų numatytomis priemonėmis.
Svarbus rodiklis: nepaisant sunkmečio, 2009 metais miestiečiai bendrovei įsiskolino nedaug. Nuo 2009 m. sausio mėnesio iki spalio mėnesio už šilumą nesumokėta daugiau kaip 10 mln. litų, tačiau didžiausia dalis – beveik10 mln. litų, yra ne gyventojų, o Kauno miesto įstaigų ir organizacijų skola.
„Kauno energija”, sumažėjus kuro kainoms ir padidinus veiklos efektyvumą, 2009 m. šilumos tarifą sumažino 22 proc., o Lietuvoje vidutiniškai tarifas buvo sumažintas tik 16 proc.
Šilumos vartotojų skolos už patiektą šilumą 2007 m. sudarė 26,426 mln. litų. 2008 m. šilumos vartotojų įsiskolinimas už patiektą šilumą padidėjo 3,961 mln. lt. 2009 m. spalio 31 d. vartotojų įsiskolinimas, lyginant su 2008 metais, padidėjo 9,520 mln. litų.
Žiniasklaidoje sudaromas įspūdis, kad AB „Kauno energija” klampinama į skolas, dirba nuostolingai. Tačiau 2009 m. trijų ketvirčių bendrovės veiklos rezultatas – beveik 7,4 mln. litų pelnas. Pernai per tą patį laikotarpį bendrovė turėjo 6,4 mln. litų nuostolį. Lyginant 2008 m. ir 2009 m. trečiojo ketvirčio rezultatus, bendrovės sąnaudos sumažėjo beveik 2 mln. litų.
Vykdomi bei rengiami projektai rodo, kad AB „Kauno energija” yra pajėgi ne tik dirbti pelningai, bet ir pasirūpinti savo šilumos ūkio atnaujinimu. 2009 m. bendrovė pateikė net penkis projektus gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šiuo metu finansavimas jau yra skirtas trims projektams: projektui „Kauno miesto integruoto tinklo Centro magistralės (4T) modernizavimas” skirtas iki 5,989 mln. finansavimas; projektui „Kauno m. magistralinių šilumos tiekimo tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA-7 ir NA-9, bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas” skirtas iki 2,333 mln. litų finansavimas; projektui „Kauno m. centralizuotų šilumos tiekimo tinklų atnaujinimas diegiant šiuolaikines technologijas (Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės per. 82A…118H, Kaunas)” skirtas iki 6 mln. litų finansavimas.
Šiems projektams finansavimas skirtas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra”. Be to, dar dviem projektams laukiama patvirtinimo iš VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros dėl finansavimo skyrimo pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra”.
Bendra paramos suma, kurią bendrovė planuoja gauti, sudarys beveik 22 mln. Lt. Lyginant su kitomis šilumos tiekimo bendrovėmis, AB „Kauno energija” buvo aktyvesnė, be to, paraiškos buvo parengtos kvalifikuočiau ir paramos suma, kurią gaus bendrovė, bus žymiai didesnė nei kitų bendrovių.
2009 m. vykdoma investicinė politika nukreipta į konkrečius objektus, kadangi siekiama ilgalaikio sąnaudų taupymo. Galima paminėti Raudondvario ir Domeikavos katilinių kompleksinį modernizavimą, kuris pradėtas šių metų pavasarį ir bus baigtas dar lapkričio mėnesį.
AB „Kauno energija” informacija
