Įsigalint rudeniui, su kiekviena diena gauname vis mažiau ir mažiau natūralios šviesos.
„Laikas pasirūpinti tinkamu dirbtiniu apšvietimu namuose, darbe, o ypač vaikų ugdymo įstaigose“, – pataria Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT).
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, apšvietimo poreikis priklauso nuo to, ką veikiame. Rašymui ir skaitymui, darbui su kompiuteriu reikėtų maždaug 300 lx, bendram kambario apšvietimui – 150–300 lx, virtuvėje – 100–200 lx, pagalbinėse patalpose – apie 50 lx.
Atliekant smulkius, tikslius darbus patartina papildomai naudoti vietinį apšvietimą – apšviesti tą vietą, kurioje dirbama.
Apšvietimo kokybė turi įtakos ne tik regėjimui, bet ir daugybei kitų fiziologinių procesų, veikia nervų sistemą. Jei gauname per mažai šviesos, prastėja savijauta, apima mieguistumas, daromės nervingi, sunku susikaupti.
Neigiamą poveikį daro ir pernelyg intensyvus dirbtinis apšvietimas: ima mirgėti akyse, skauda galvą. Taip pat apšvietimo šaltiniai neturėtų skleisti triukšmo. Patartina apšvietimą sutvarkyti taip, kad akys būtų apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, blizgių daiktų, atspindinčių šviesą, kad būtų išvengta šviesos mirgėjimo.
Idealu, jei visą dieną galime būti saulės šviesoje. Deja, paprastai didžiąją dalį šviesaus paros meto praleidžiame patalpose. Tad pirmiausia reikia stengtis, kad į patalpas patektų kuo daugiau natūralios šviesos. Jei jos nepakanka, pasak VVSPT specialistų, pernelyg taupyti sveikatos sąskaita nevertėtų – reiktų įjungti dirbtinį apšvietimą.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje vaikų, turinčių regėjimo sutrikimų, skaičius kasmet didėja: 2006 m. iš 1000 vaikų iki 17 metų 120,1 turėjo regėjimo sutrikimų, 2007 m. – 127,9, 2008 m. – 142, 2009 m. – 152. Viena iš galimų šios tendencijos priežasčių – nekokybiškas dirbtinis apšvietimas.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos informacija