Jausmai perteikiami kūno judesiais, nepatogus teatras, intensyvūs tapatybės tyrinėjimai ant scenos. Įvairių disciplinų menininkai bendradarbiaujantys tam, kad žiūrovas galėtų pamatyti naująjį šokio teatrą ir šiek tiek atlaisvinti darbinį kaklaraištį.
Rugsėjo 18-26 dienomis Vilniuje ir Kaune vyksiantis 20 tarptautinis modernaus šokio festivalis – dar Tarybų Sąjungos sudėtyje (1989 m.) pradėjęs eksperimentų ir naujų atradimų kelią – šiais metais pristato bene stipriausią programą per festivalio istoriją. Trupės į festivalį atvyksta iš Brazilijos, Ispanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Čekijos, Vokietijos, Lietuvos ir Šveicarijos.
Erdves keičiantis judesio menas
Tarptautinis modernaus šokio festivalis pristato šiuolaikinį šokį ir teatrą, kuris drįsta palikti įprastas teatro aplinkas, scena paversti tas erdves, kuriose pasirodo atlikėjai. Tokiu būdu ne erdvė paverčia atlikimą meno kūriniu, o menininkai erdvę pasitelkia kaip medžiagą kūrybai. Tokiame teatre tabu virsta privalumais, kūno plastika – universalia kalba.
Pavyzdžiui, Italijos trupė Il Posto / Marco Castelli atsisakė teatro grindų kaip pagrindo, šokėjai kybantys ore ant trosų atlikimo erdve renkasi pastatų fasadus ant kurių apšviesti projektoriaus šviesa virsta fantastiniais, žemėje nematytais gyviais.
Kūnai ne vartojimui, o menui
Festivalio vadovė ir įkūrėja Birutė Letukaitė pabrėžia, kad kūnas šiuolaikiniame šokyje virsta ne vartojimo, o meno objektu, čia kūnai transliuoja informaciją, perduoda prasmes, todėl apnuoginto kūno tabu šiuolaikinio šokio scenoje beprasmiai.
Tačiau norint įspėti žiūrovus, ypatingai tuos, kurie į spektaklį vedasi vaikus, net 5 spektakliai programoje žymimi N-14 ir N-18 ženklais.
Tai žmogiškąją vienatvę autoriniame kūrinyje atskleidžiančio lenko Mikołaj Mikołajczyk pasirodymas „Laukimas“, žymios šveicarų trupės Alias / Guilherme Botelho kūrinys „Šoninis lietus“, lenkų šokio teatro „Zawirowania“ pasirodymas „Už regos lauko“, ispanų Provizsional Danza lengvabūdiškas kūrinys „Neatsakingi“ ir bendras ispanų teatrų Manantiales, Tranvia ir Kauno šokio teatro Aura aštrus projektas „Atvirų akių panoramos“.
Spektakliuose – žmogiškieji jausmai ir bendros istorinės patirtys
Taip jau sutapo, kad nemaža dalis trupių nagrinėja jausmų, dvasinės pusiausvyros temas. Pusiausvyros tarp istorinių ispanų ir lietuvių patirčių kapitalizmo kontekste, bendrų patirties taškų ieškoma minėtajame tarptautiniame projekte „Atvirų akių panoramos“. Dvasinės pusiausvyros taško tarp transcendentinių ir kasdienybės patirčių savo pasirodymuose siekia ir eksperimentinė šokio trupė iš Brazilijos, šiame festivalyje pristatanti du pasirodymus „Formos“ ir „Dominiq“. Artimojo netekties situaciją įspūdingame audiovizualiniame šokio pasirodyme atskleidžia prancūzų trupė A.lter S.essio.
Visa tai ir dar daugiau rugsėjo 18-26 dienomis Vilniuje ir Kaune.
Viktorija Rusinaitė
Tarptautinio modernaus šokio festivalio atstovė spaudai
