Yra daugybė priežasčių ir dalykų, kodėl jūsų viršininkas tampa nepakenčiamu. Todėl pateikiame 10 pagrindinių priežasčių kodėl taip nutinka, tačiau nemanykite, jog šie mano išsamūs atsakymai tinka visiems.
1, Vien manymas, kad esate geras specialistas jus vadovu nepavers. Dažnai tokią vyraujančią nuomonę pastebiu daugelyje organizacijų. Reikalingas pardavimų vadybininkas, samdomas geriausias pardavimų agentas. Reikalingas IT vadybininkas, samdomas geriausias inžinierius. Tiesa tokia, jog jei žmogus yra savo srities specialistas, dar nereiškia, kad jis bus ir geras tos srities vadovas. Aišku, yra žmonių, kurie turi šiuos abu įgūdžius. Blogu viršininku gali tapti geri vadovai. Užduotys jiems gali pasirodyti nesudėtingos, tačiau gali turėti problemų susiduriant su tiesioginiais pranešimais. Esate tikrai blogas viršininkas, jei nesugebate būti geru vadovu.
2. Pavyzdžio rodymas ir darbas kartu su kolektyvu. Nauji vadovai dažnai imasi tokios rolės. Aišku, darbuotojai labai gerbia tokius vadovus, kurie kartu su jais kimba į darbą. Tačiau viskam turi būti laikas ir vieta. Vadovai praleidžia per daug laiko tuo užsiimdami. Jie tiesiog užsiverčia darbais ir taip pradeda skęsti į nesėkmių liūną. Tokie vadovai tiesiog nebeturi laiko savo darbui – vadovavimui. O sunkiausia, kai reikia atsitraukti nuo kolektyvinio darbo ir vėl kibti į savo pareigas. Tada prasideda lyginimas, darbuotojai lygina vadovo įgūdžius ir gabumus, kai jis dirbo kartu su jais komandoje. Aišku, toks lyginimas nėra teisingas vadovo atžvilgiu, tačiau kas belieka darbuotojams. Todėl jie ir mano, kad esate blogas viršininkas, nes nesugebate būti geru darbuotoju, bet jie pamiršta, kad tokiu ir neturite būti, nes einate vadovo pareigas.
3. Per aukštai nustatoma kartelė. Blogi viršininkai dažnai daugelyje situacijų nustato tam tikrus standartus. Išsirenka vieną tam tikrą žmogų ir tikisi, jog visas kolektyvas bus toks kaip jis. Priima tik teigiamus atsiliepimus, net iš dalykų, kurie viršija lūkesčius ir poreikius. Bet kokių klaidų netoleravimas. Žinoma, jei norite, kad darbuotojai būtų atsakingi, reikia laikytis tam tikrų standartų, kurie yra svarbūs. Tačiau vadovas neturi pamiršti, kad darbuotojai yra paprasti žmonės, o ne mašinos. Vadovo lūkesčiai turėtų būti aiškiai išdėstyti ir realiai pasiekiami darbuotojams, nes jei jie jaus, kad nustatyti standartai yra per aukšti, jie tiesiog nustos stengtis.
4. Darboholikai ištisą parą. Dažnai tokius vadovus, kurie per naktį dirba, tenka vaikyti namo. Tai yra rimta problema, kai vadovai pasirodo anksčiau už savo darbuotojus ir darbą palieka paskutiniai. Žinoma, kartais darbas reikalauja, kad būtų greitai ir tam tikru laiku atliktas, todėl tenka ir naktimis dirbti, tačiau tai neturėtų tęstis ištisai. Problema gali būti, kad blogai organizuojate laiką, užsikraunate per daug darbo (kaip minėta antrame punkte, kai per daug skiriate laiko darbui su kolektyvu) ar dar kažką ne taip darote. O svarbiausia, kad visą tai mato jūsų darbuotojai, bet vadovai dažnai to nesupranta. Toks jų elgesys sukuria tam tikras ribas, skiriančias vadovą nuo kolektyvo. Darbuotojai tiesiog nenori trukdyti viršininko, nes mato jį visą laiką užsiėmusį, taip pat pradeda manyti, jog dėl tokio jo užimtumo yra kalti ir jie, nes neįvykdo vadovo paskirtų užduočių. Be to, tokį elgesį galima interpretuoti kaip nepasitikėjimu savo komanda. Jei jau tenka visą laiką dirbti tokiu tempu, geriau darbus atlikti namie. Tiesiog stenkitės įprastu laiku ateiti į darbą ir išeiti, atlikite darbus namie, darbuotojai gal ir nepadėkos, bet tikrai įvertins tai.
5. Nesugebėjimas pripažinti klaidų ir prisiimti atsakomybę. Būti geru viršininku tikrai sunku. Visi esame žmonės ir visi klystame, tačiau nereikia pamiršti, kad visos padarytos klaidos atsiliepia ir kolektyvui. Atsiprašymas tikrai nėra kažkoks gėdingas ar žeminantis poelgis. Jei nesugebate pripažinti savo klaidų viešai (priklauso nuo konfidencialumo), tai nereikia tikėtis, jog darbuotojai tai darys.
6. Jei esate mėgstamas, nereiškia kad ir gerbiamas. Būnant vadovu lengva tapti mėgiamu. Net ir nesistengdami galite tapti populiariausiu vadovu kiekvieną mėnesį. Visada užstokite darbuotojus, priimkite bet kokį jų pasiteisinimą, nepaisydami jų elgesio ar darbo, skirkite premijas, pagirkite ir darbuotojams tapsite tikru nugalėtoju. Galima vardinti ir vardinti ką daryti, kad jus pamėgtų, bet nepamirškite, jei jus mėgsta, nereiškia, kad ir gerbia. Geri vadovai žino kada laikas ir vieta parodyti valdžią ir discipliną. Pagarbą galima užsitarnauti, jei darbuotojai žinos savo vietą ir pareigas. Tad pagarbą tikrai daug sunkiau užsitarnauti, nei būti mėgiamu. Jei nesieksit tos pagarbos, liksite tik visų mėgiamu vadovu, o jūsų komanda nustos siekti aukštumų ir tobulėti.
7. Vertimas laikytis disciplinos nepadės išugdyti atsakingų darbuotojų. Vadovaujant galima greitai pavirsti tironu. Nuolatiniai įžeidinėjimai, grasinimas darbo vieta ir naudojimasis savo padėtimi.Toks elgesys tikrai netinkamas, jei norite turėti atsakingą, savo pareigas atliekančią komandą. Darbuotojai nebus atsidavę savo darbui, jie bijos suklysti, kad nebūtų atleisti, tad toks vadovavimas prie gero neprives. Galų gale jie atsiribos, o nuolatinė baimė ir nerimas, jog dėl menkiausios klaidos gali būti išmesti ir toliau kankins. Bijojimas prisipažinti dėl klaidų, atsiribojimas nuo vadovo, gali privesti iki nemalonių situacijų ir rimtų bėdų tiek darbuotojui, tiek vadovui.
8. Nesugebėjimas pasitikėti. Jei nesugebėsit pasitikėti, skirti atsakingų užduočių ar paprasčiausiai tikėti pačiais darbuotojais, jie pradės jaustis nereikalingais ir atstumtais. Darbuotojui neužtenka vien algalapio už padarytą darbą, jis turi jausti, kad jo darbas yra svarbus, kad prisideda prie reikšmingų dalykų. Vadovas turėtų parodyti, kad tiki savo darbuotojais, žino, jog jie yra atsakingi ir turėtų jiems skirti papildomų užduočių, darbų, kad tai įrodytų. Toks poelgis tikrai reikšmingas ir svarbus, nes paskatintų juos siekti daugiau.
9. Žmogiškumo nebuvimas darbuotojų atžvilgiu. Vadovai su kolektyvu turi elgtis kaip su žmonėmis. Kartais sprendimas, palikti visas neraminančias problemos už darbo ribų, nėra geras. Vadovas niekada nesupras su kokiais sunkumais tenka susidurti jo darbuotojams ir kaip viskas atsiliepia darbui, jei jis atsiribos nuo visko ir nevertins darbuotojų kaip paprastų žmonių su realiomis problemomis. Pasakymas: „man visiškai nesvarbu kokios problemos tave kankina, tiesiog atlik savo darbą“, pirmas žingsnis link pagarbos iš darbuotojo praradimas ir tapimas niekam tikusiu viršininku.
10. Visažinio vaidmuo. Nėra nieko blogo, jei vadovas atsako: „nežinau“, „šiuo metu negaliu atsakyti, bet tikrai pasidomėsiu tuo“, „sunku atsakyti, duokite man šiek tiek laiko pagalvoti“. Vadovui nereikėtų sakyti, jog jis turi visus atsakymus į visus klausimus, toks jo elgesys tik daro neigiamą įtaką jam pačiam, sukelią baimę, kad jis kažko nežinos ir suklys. Taip pat tai gali sukelti rimtų problemų ir pagarbos netekimo iš darbuotojų. Dažniausiai klystantys vadovai tie, kurie priima neapgalvotus sprendimus ar nėra įsitikinę savo atsakymais.
Būti geru vadovu daug sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Labai lengva suklysti, todėl ne nuostabu, jog girdime daugybę istorijų apie niekam tikusius, ar tiesiog beviltiškus viršininkus.
