Prieš kurį laiką pateikėme jums klasikinių mokslinės fantastikos serialų dešimtuką. Šį kartą jums pristatome naujus fantastikos kūrinius. Šis sąrašas susideda iš daugybės skirtingų fantastikos subžanrų serialų.
10. Kontinumas („Continuum“, 2012) – serialas prasideda 2077 metais, kai labai pavojinga teroristų grupuotė „Liber8“ pabėga iš egzekucijos į 2012 metus. Kartu su jais per klaida į praeitį nukeliauja Kira Kameron, detektyvė, ateityje vadinama saugotoja. Čia jinai prisijungia prie vietinės policijos pajėgų norėdama sugauti pabėgelius. Veiksmas vyksta šiandieniniame Vankuveryje, kuris 2077 metais bus šiaurės Amerikos sąjungoje. 2077 metais visos pasaulio vyriausybės yra žlugusios, o pasaulį valdo korporacijos, kurios kuria savo policijos pajėgas ir taip kontroliuoja visuomenės laisves. Teroristai, save vadinantys išlaisvintojais, pabėgę į praeitį nori pratęsti savo pradėtą darbą – užkirsti kelią korporacijoms patekti į valdžią. Kirai taip pat padeda paauglys kompiuterių genijus Alekas Sadleris. Tačiau ji žino, kad jis bus vienos iš mega korporacijų vadovas, pavadinimu „SadTech“, kurios valdys ateities pasaulį. Seriale plačiai nagrinėjamos kelionių laiku galimybės ir jos padariniai ateičiai. Teoriškai jų kelionė laiku gali nulemti du skirtingus ateities pasaulius. Viename jų ši kelionė laiku yra neatsitiktinė, o iš tiesų senojo Alekso planas, kaip išlaikyti ateitį tokią, kokia ji yra dabar. Kita galimybė, kad kelionė laiku gali pakeisti ateitį, tačiau niekas nežino ar į gerąją, ar į blogąją pusę.
9. Blyksnis („The Flash“, 2014) – serialas buvo sukurtas pasiremiant DC komiksų knygų herojumi Bariu Alenu – blyksniu. Baris vaikystėje patyrė skaudžią netekti. Jo motina buvo nužudyta antgamtiškų galių turinčio asmens, kaip jis įvardino matęs „kamuolį iš žaibų su žmogaus veidu“, o dėl šio nusikaltimo buvo apkaltintas jo tėvas. Po šios netekties Bari į savo šeimą priima detektyvas Džois Vestas. Jo paskatintas Baris tampa nusikaltimo vietų tyrėju Centrinio miesto policijos departamente. Dėl savo skaudžios praeities jis tampa atsiskyrėliu ir apsėstai bando išsiaiškinti detales apie savo motinos žūtį bei nori išteisinti savo tėvą, apsiimdamas tirti visas keistas bylas. Vieną dieną Bari nutrenkia žaibas, to pasekoje jis panyra į komą. Atsikėlęs po 9 mėnesių jis greitai išsiaiškina, kad šis atsitikimas jam suteikė super galių – jis gali bėgti neapsakomu greičiu. Pasirodo audrą sukėlė pažangus dalelių greitintuvas, kuris paskleidė nežinomos kilmės radiaciją per žaibus. Šias galias jis panaudoja kovojant su nusikaltėlius. Savo žygdarbių metu jis pastebi, kad kai kurie nusikaltėliai taip pat turi super galių. Serialas yra giriamas dėl geros aktorių vaidybos ir nemažo kiekio veiksmo scenų. Taip pat jis nėra labai rimtas, taigi ji lengvai gali žiūrėti ir jaunesnė auditorija. Žinoma, tokio tipo serialuose neapsieinama ir be klišių, tačiau jos neatsveria kita vertus gero serialo kokybės.
8. Judantis objektas („Person of Interest“, 2011) – tai mistinė drama, kurią sukūrė Jonatanas Nolanas, o jam padėjo netgi du serialą „Dingę“ sukūrę prodiuseriai – J. J. Abramas ir Brianas Burkas. Milijardierius programinės įrangos kūrėjas Haroldas Finchas valstybės užsakymu pagamino įrengimą, kurio paskirtis aptikti teroristinius išpuolius prieš jiems nutinkant. Ši mašina yra užsakoma po rugsėjo 11 įvykių. Mašina veikia stebėdama kiekvieno žmogaus išmaniuosius telefonus, jų pokalbius, žinutes ir elektroninį paštą. Tačiau įrengimas mato daugiau, nei buvo sukurtas matyti. Jis gali pastebėti ne tik įvyksiančius teroristinius išpuolius, bet ir paprastus nusikaltimus. Valstybė nekreipia dėmesio į šią jos funkcija ir Haroldas nusprendžia pats užkirsti kelią šiems nusikaltimams įdiegdamas programinę įrangą, kuri leistu jam naudotis įrengimu. Tačiau jis negali to padaryti vienas, taigi susiranda buvusį CŽV (centrinė žvalgybos vadyba), kuris jam padėtų jo darbe. Jo vardas yra Džonas Rysas ir jis yra laikomas mirusiu. Vienintelė problema, kad jie gauna nepilną informaciją, o tik su nusikaltimu susijusio asmens socialinio draudimo numerį. Haroldui su Džonu patiems tenka išsiaiškinti šis žmogus yra nusikaltėlis ar auka. Po kurio laiko juos pradeda persekioti visi – Niujorko policija, CŽV, valdžios atstovai ir netgi kompiuteriu hakeris, kuris nori gauti prieiga prie įrengimo.
7. SKYDO agentai („Marvel’s Agents of S.H.I.E.L.D“, 2013) – serialas susijęs su kitais „Marvel“ komiksais ir filmais. Serialo veiksmas vyksta po filme „Keršytojai“ vykusių įvykių. Jame Niujorko mieste vyko didžiuliai mūšiai su priešiškai nusiteikusiais ateiviais. To pasekoje pasaulio žmonės sužinojo apie super herojų ir ateivių egzistavimą. Dėl šios priežasties Filas Koulsonas, strateginės tėvynės gynybos agentas sukuria organizaciją pavadinimu SKYDAS. Ši organizacija susideda iš gerai apmokytų agentų, kurie kovoja prieš super galių turinčius piktadarius. Skydo agentų pagrindinis priešas yra organizacija, pasivadinusi hidra. Ši organizacija buvo slapta fašistinės Vokietijos organizacija, kuri sukilo prieš savo valdžia ir bandė užvaldyti pasaulį. Veiksmas vyksta Marvel visatoje, taigi kai kurios serijos persipina su kitais šios visatos serialais, ar kai kurie kitų serialų herojai patenka į šio veiksmą. Šiame seriale pateikiami specialieji efektai yra bene geriausi, kokie tik gali būti. Jie nenusileidžia netgi „Keršytojams“, pagal kuriuos ir buvo sukurtas šis serialas. Istorija šiame seriale nėra linijinė, joje persipina daugelio agentų istorijos. Personažai vystosi kartu su istorija, kiekvieną kartą užduodami vis daugiau klausimų apie save.
6. 100 („The 100“, 2014) – serialo veiksmas vyksta praėjus 97 metams po atominio karo, kuris išnaikino beveik visą žmoniją. Vieninteliai žinomi likę žmonės buvo laimingieji, tuomet buvę dvylikoje kosminių stočių Žemės orbitoje. Šios dvylika stočių susijungė į vieną ir suformavo vieną didelę stotį, pavadinta arka. Šioje stotyje gyvena apie 2,4 tūkstančio žmonių. Tačiau netgi ir tokiam žmonių kiekiui stotyje palaikyti vos užtenka turimų atsargų ir maisto. Dėl šios priežasties visi nusikaltimai, netgi patys menkiausi yra baudžiami mirtimi, išmetant nusikaltėli į atvirą kosmosą. Vieninteliai nusikaltėliai sulaukę pasigailėjimo yra nepilnamečiai – jie yra uždaromi į kalėjimą ir kai sulaukia pilnametystės jų nuosprendis yra persvarstomas. Vieną dieną yra išsiaiškinama, kad arkos gyvybės palaikymo sistemos neilgai trukus suges nepataisomai. Dėl šios priežasties, kaip paskutinė viltis į Žemę yra išsiunčiami 100 nepilnamečių nusikaltėlių, kurie gali būti paaukojami, norint išsiaiškinti ar Žemės paviršiuje įmanoma gyventi. Nusileidus į Žemę paaugliai išsiaiškina, kad ji nėra visiškai išmirusi. Joje likę maža dalis žmonių, kurie sugebėjo išgyventi karą. Tačiau ne visi žmonės yra svetingi atėjūnams. Kai kurie žmonės tapo kanibalais ir jų grobis yra naujieji Žemės užkariautojai.
Taip pat skaitykite: TOP 10 superherojų filmų
5. Pakraštys („Fringe“, 2008) – tai dar vienas J. J. Abramo kūrinys mūsų sąraše. Serialas seka agentės Olivijos Dunham istoriją, kuri dirba FTB (federaliniame tyrimų biure). Ji yra perkeliama į pakraščio divizijos darbo grupę, kartu su pamišusiu mokslininku Valteriu Bišopu ir jo sūnumi, visų galų meistru, Piteriu Bišopu. Valteris 17 metų praleido psichiatrinėje ligoninėje, iš kurios buvo paleistas, kad galėtų dirbti su šia grupe. Ši darbo grupė tiria keistas bylas, susijusias su pakraščio mokslu, kuris peržengia įprastinio mokslo galimybes. Jie susiduria su tokiomis keistomis bylomis kaip transhumanizmo ar paralelinių visatų egzistavimu. Jų tyrimų rezultatai dažnai nuveda į biotechnologijų kompaniją „Massive Dynamic“, kurią įkūrė Valterio buvęs partneris Viliamas Belas. Jie įtaria, kad ši kompanija vykdo daugybę eksperimentų, kurie prieštarauja mokslo etikai. Šiame seriale yra daug netikėtų ir gana keistų nutikimų. Olivija serialo eigoje išsiaiškina, kad ji vaikystėje buvo Valterio eksperimentų objektas, kurių metu ji įgavo silpnų antgamtinių galių. Keista ir tai, kad serialo herojus nuolat iš šalies stebi pliki, išblyškę žmonės, vadinami stebėtojais. Ir tai tik vienas iš daugybės keistų seriale įvykusių nutikimų. Serialas taip pat nestokoją humoro ir šmaikščių nutikimų. Dauguma šio serialo serijų yra nesusijusios, ypač pirmuose sezonuose ir jas galima žiūrėti kaip atskiras dalis, tačiau ilgainiui seriale istorija persipina per dideles serijų grupes.
4. 8 pojūčiai („Sense8“, 2015) – tai naujas Vachovskių, žmonių sukūrusių „Matrica“ darbas. Iki šiol yra išleistas tik pirmas serialo sezonas, kurį sudaro 12 serijų, taigi jis turi daug potencialo. Jame yra pasakojama apie 8 nepažįstamus žmones, kuriuos sujungė ypatingas ryšys. Visi jie gyvena skirtinguose kontinentuose ir skirtinguose miestuose. Jie nesusiję savo išsilavinimo lygiu ar socialiniu statusu, tačiau juo jungia vienas bendras bruožas – visi jie gimė tais pačiais metais, tą pačią dieną. Šie žmonės jaučia vienas kita tarpusavyje, gali dalintis mintimis, jausti skausmą, kuris yra sukeltas vienam iš jų. Palaipsniui jų smegenys pradeda susijungti – jie gali naudotis kito žmogaus sugebėjimais, pavyzdžiui kalbėti sau nežinoma kalba. Viskas prasidėjo, kai serialo veikėjai patyrė regėjimą, kuriame išvydo žiaurią Andželikos mirtį. Taip pat visi jie pradeda regėti žmogų, vardu Jonas, kuris stengiasi jiems padėti išsiaiškinti šios jungties prasmę ir apsaugoti nuo žmogaus turinčio panašią galią. Jis, pasivadinęs save Šnabždesiu, bando įsilaužti į jų jungti tarpusavyje ir sugauti juo. Jo tikslai nėra visiškai aiškus, tačiau jis bijo, kad aštuonetas gali pakenkti nusistovėjusiai pasaulio struktūrai.
3. Herojai („Heroes“, 2006) – seriale pasakojama apie žmones, kurie viena diena supranta, kad turi super galių. Serialas pasižymi veikėjų, turinčių super galias, gausa. Jie sugeba daugybę įvairiausių dalykų, pavyzdžiui skraidyti, skaityti mintis, keliauti laiku ar ji sustabdyti, pasiversti nematomais ar pavogti galias iš kito herojaus. Tai tik nedidelė dalis seriale sutinkamų super galių. Tačiau šis serialas skiriasi nuo kitų super galias vaizduojančių serialų. Jame žmonės nedėvi kvailų kostiumų ir nebando kiekvieną dieną išgelbėti pasaulio. Čia ne visada yra matoma ryški linija tarp gėrio ir blogio. Serialo veiksmas sukasi apie kiekvieno iš jų gyvenimą, ir kaip jis yra pakeistas įgavus šias naujas galias. Kai kurie iš jų bando paslėpti savo galias, kad aplinkiniai jų nelaikytų kitokiais, kiti jas naudoja savanaudiškoms priežastims. Vėliau seriale atsiranda vienas, pagrindinis blogietis, vardu Sylaras, kuris medžioja kitus herojus ir nužudydamas juos, pasisavina jų galias. Herojai supranta, kad atskirai jie nesugebės pasipriešinti šiam pabaisai ir nusprendžia suvienyti savo galias ir nugalėti priešą. Šio serialo autoriai nelaiko žiūrovo neišmanėliu ir nesistengia paaiškinti visų serialo detalių akivaizdžiai, o leidžia jas įžvelgti pačiam žiūrovui. Dėl šios priežasties serialas tampa dar įdomesniu ir turi didelę vertę žiūrint jį ne pirmą kartą, nes su kiekvienu žiūrėjimu galima įžvelgti jame kažką naujo.
2. Juodoji našlaitė („Orphan Black“, 2013) – pagrindinė serialo herojė Sara Maning po to kai tampa moters, labai panašios į ją, savižudybės liudininke nusprendžia pasisavinti jos asmenybę. Taip ji tampa Betha – policijos detektyve. Serialo eigoje ji išsiaiškina, kad tai buvo jos klonas, ir kad jos klonų yra visoje Amerikoje ir Europoje. Tačiau pasaulyje yra ne tik jos, bet ir jos brolio Felikso ir dviejų jos draugių Alison ir Hendriks klonų. Jie visi yra sukurti mokslinio judėjimo pasivadinusiu „Neolution“. Šis judėjimas tiki, kad žmonės pasitelkę mokslines žinias gali paspartinti savo evoliuciją. Judėjimas yra įsikūręs biotechnologijų korporacijoje, kuri vykdo tyrimus ir eksperimentus susijusius su klonavimu. Tačiau žmogaus evoliucija ne vienintelis korporacijos tikslas – jie taip pat siekia pelno. Dėl šios priežasties jie stebi visų klonų asmeninius gyvenimus ir juos moksliškai tiria. Slapta religinė grupė, vadinama „Proletheanais“ pasitelkdama viena iš šių klonų nori išžudyti visus likusius, nes mano, kad klonai yra bjauru ir šventvagiška. Po kiek laiko ir religinis, ir evoliucinis judėjimai išsiaiškina, kad Sara turi dukrą, vardu Kira. Tačiau tai turėtų būti neįmanoma, nes visi klonai yra nevaisingi. Dėl šios priežasties abi pusės ypač nori sugauti šią klonę su jos dukra, kurios yra priversto bėgti.
1. Juodasis veidrodis („Black Mirror“, 2011) – tai toks serialas, kurį labai sunku nusakyti žodžiais. Ir taip yra tikrai ne dėl to, kad jis yra neįdomus ar nesuprantamas. Kiekvienoje serialo serijoje pasakojama vis kita istorija, su kitais pagrindiniais veikėjais ir kita veiksmo vieta. Nors šis serialas turi tik 7 serijas, tačiau jame turbūt yra vaidinę daugiau aktorių nei kuriame nors prieš tai buvusiųjų sąraše. Nuostabiausia tai, kad vaidyba visuomet yra išlaikoma aukščiausiame lygyje. Visos serijos apjungia vieną pagrindinę mintį – technologijos, netinkamai jas naudojant gali padaryti labai daug žalos žmogui kaip asmenybei, ir kaip bendrai visuomenei. Šiame seriale technologijos yra pateikiamos iš blogosios pusės, neretai hiperbolizuojant šiais laikais visuomenėje egzistuojančias problemas, susijusias su technologijomis. Nors ir galima susidaryti įspūdį, kad serialo autorius yra nusistatęs prieš naująsias technologijas, taip nėra, nes pateikiama mintis dažniausiai yra kiek gilesnė, negu „technologijos yra blogos“. Technologijos savaime negali būti geros ar blogos, jos yra tik žmogaus konstruktas, kuris atspindi jos vartotoją. Serialas įdomus ne tik savo mintimis, bet ir jų perteikimu – jame nebandoma parodyti viso pasaulio įvykiu, o verčiau koncentruojamasi į mažą kiekį žmonių, taip serialą paverčiant kiek asmeniškesniu. Pažiūrėjus ši serialą galima susimąstyti ar dabartiniai pasaulio įvykiai neveda į seriale pateikiamą distopiją.
Taip pat skaitykite: TOP 10 filmų su įspūdingai kietomis herojėmis
